Eksportas

Lietuvos verslininkai atranda tolimas Azijos rinkas. Žvalgytis tolimuose kraštuose paskatino ekonominė krizė, perkamumo sumažėjimas Europoje ir Lietuvos verslininkų pastangos ieškoti išeičių. Naujasis Azijos ekonomikos tigras Vietnamas – viena iš šalių, kurią Lietuvos eksportuotojai atrado ekonominio sunkmečio metu. Nors su šia šalimi Lietuva prekiavo ir anksčiau, tačiau didžiausio bumo sulaukta tik pastaraisiais metais.

Eksportas auga kartais
Lietuviškų prekių eksportas į Vietnamą per pastaruosius dvejus metus augo po keletą kartų. Taip pat auga ir importas.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2009-metais eksportas į Vietnamą sudarė 19,2 mln. litų (5,56 mln. EUR). Lyginant su 2008 m., eksportas į Vietnamą išaugo beveik 7 kartus.
2010 metais rodikliai dar didesni. Vien tik per sausį-liepą parduota prekių už 27,8 mln. Litų (EUR). Tai siejama su augančia Vietnamo rinka. Naujasis Azijos ekonominis tigras vilioja Lietuvos gamintojus į milžinišką rinką. Prekybiniai abiejų šalių santykiai intensyvėja.
Lietuviai į Vietnamą eksportavo mineralines trąšas, pieno miltelius, juodųjų metalų atliekas ir laužą, baldus, duris, laiptų aptaisus, elektros generatorius ir agregatus. Pagrindinės importo prekių grupės: žuvų filė ir žuvų mėsa, avalynė, ryžiai, kokosai, bertoletijos ir anakardžiai.

Veža medienos produktus
Kas paskatino Lietuvos gamintojus atsigręžti į tolimą Vietnamo rinką? Ekonominė krizė verslininkus privertė ieškoti naujų rinkų net ir Lietuvai egzotiškuose kraštuose. Prekybos smukimas lietuvius privertė dairytis pirkėjų ne tik Europoje. Sėkmingai į tolimas rinkas įsiveržę gamintojai išlošė ir taip susimažino praradimus, patirtus per ekonominę krizę.
Viena tokių įmonių – Kretingos rajono bendrovė „Vara“, gaminanti duris, laiptus, parduodanti statybinę medieną.
Per pusę sumažėjusi paklausa gali nutempti į dugną net ir labai stiprią įmonę, sako bendrovės savininkas Rimvydas Beniušis. Per pusę sumažėjus medienos pardavimui Lietuvoje, bendrovė vis dėlto išsigelbėjimą rado užsienyje – eksportas išaugo du kartus.
„Atsivėrusi Artimųjų Rytų ir Azijos šalių rinka mus gelbėjo tuomet, kai mūsų produkcijos paklausa staigiai krito Lietuvoje“, – teigė „Vara“ savininkas R.Beniušis.
Į Vietnamą, Jordaniją, Jungtinius Arabų Emyratus kiekvieną mėnesį išvežama maždaug 500 kubinių metrų medienos gaminių. Didžiąją eksporto į šias šalis dalį sudaro ruošiniai padėklams gaminti.
„Medinių padėklų poreikis gerai iliustruoja regiono ekonominę situaciją, nes padėklai reikalingi prekėms gabenti. Štai Europoje padėklų poreikis buvo pastebimai sumažėjęs. Artimųjų Rytų rinką krizė palietė mažiau. Čia padėklams skirtų lentelių poreikis nebuvo sumažėjęs“, – iš gaunamų užsakymų apie pasaulio regionų ekonomiką svarstė R.Beniušis.

Eksporto lyderis – trąšos
2009-aisiais Lietuvos gamintojai į Vietnamą dažniausiai eksportuodavo trąšas. Jas gaminanti įmonė „Lifosa“ į Vietnamą išvežė 79 tūkstančius tonų trąšų. Vietnamas bendrovės eksporto žemėlapyje buvo atsidūręs trečioje vietoje – po Indijos (187 tūkst.tonų) ir Bangladešo (120 tūkst.tonų). Trąšų suvartojimo mažėjimas per ekonominę krizę buvo stebimas visuose regionuose, išskyrus Rytų Europą ir Centrinę Aziją. Šių dviejų regionų ūkininkai gauna valstybinę paramą didesniam trąšų vartomui.
Atsižvelgiant į vyraujančius žemės ūkio rinkos principus, su laipsnišku pasaulinės rinkos atsigavimu, tikimasi ir trąšų poreikio padidėjimo. Stipresnio ekonomikos atsigavimo tikimasi Šiaurės Amerikoje, kiek kuklesnio Rytų Azijoje ir Vakarų bei Centrinėje Europoje. Tiesa, šįmet „Lifosa“ eksporto į Vietnamą kol kas atsisakė. Bendrovei transportuoti trąšas tapo pernelyg brangu, o konkurencija su vietinėmis ir gretimų šalių įmonėmis yra didžiulė. Tačiau bendrovės vadovai teigiamai vertina patirtį eksportuojant prekes į Vietnamą. Ir neatmeta galimybės vėl grįžti į šią rinką.

Gabena metalo laužą
Juodojo metalo laužo eksportas – dar viena prekė, kurią lietuviai sėkmingai eksportuoja į Vietnamą. Ypač eksportas pradėjo augti Lietuvoje sukilus metalo supirkimo kainoms. Mat Azijos pramonė auga sparčiau nei manyta. Plieno fabrikai riekalauja vis daugiau žaliavos. Tad lietuviai metalo laužą sėkmingai gabena ir į Vietnamą. Tai jau pajuto Klaipėdos jūrų uostas.
Išaugusį metalo laužo eksportą į Aziją pajuto ir laivų krovos kompanijos „Klaipėdos Smeltė“ atstovai. Jei pernai bendrovė perkrovė 210 tūkstančių tonų metalo laužo, tai per per pirmąjį šių metų pusmetį- jau 160 tūkstančių tonų.
„Tikrai matyti, kad vis daugiau klientų per uostą gabena metalo laužą. Jei pernai rinka buvo apmirusi, tai šįmet situacija visiškai pasikeitė“, – pastebėjo „Klaipėdos Smeltės“ rinkodaros direktorius Eduardas Galuškinas.
Nors eksportuojami kieniai svyruoja, laužas gabenamas į Vietnamą, Kiniją, Pietų Korėją, Europos valstybes.

Importuojami maisto produktai
Produktai iš Vietnamo į Lietuvą gabenami dar masiškiau nei lietuviški į Vietnamą. Čia pirmauja maisto produktai. Pramoninių prekių grupėje esminę vietą užima importuojama avalynė iš Vietnamo. Tačiau dažniausiai Lietuvoje pasitaikanti prekė iš Vietnamo – žuvų file. Nors Lietuva yra jūrinė valstybė, o tvenkiniuoe auginamos žuvys, vietnamietiška žuvis pengasija užima vis didesnę dalį rinkos. Kai kurie Lietuvos žūklautojai net baiminasi, kad vietnamietiška žuvis išstums lietuviškus karpius ir ešerius. Mat pengasijas užsako Lietuvos kavinės ir restoranai. Lietuvos užsakovus tenkina jų kaina, kuri būna net patrauklesnė už vietos žuvis. Pavyzdžiui, Lietuvoje užaugino ešerio filė kilogramas kainuoja virš 12 litų, o toks pat kiekis pengasijų file – 7 litai. Vietname užaugintos pengasijos Lietuvos vartotojams primena lietuviškus karpius. Taigi skoninės savybės iš esmės nesiskiria. Pengasijas iš Vietnamo Lietuvoje parduoda bendrovė „Žuvies pasaulis“. Gali būti, kad šalia pengasijų kavinėse ar restoranuose patiekiami ir vietnamietiški ryžiai. Pagal ryžių eksportą Vietnamas pasaulyje užima antrą vietą po Tailando. Taigi vietnamietiški ryžiai atgabenami ir į Lietuvą. Lietuvos prekybos centruose galima rasti iš Vietnamo atvežtų kokosų, bertoletijų ir anakardžių.

Informaciją parengė Lietuvos-Vietnamo ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo asociacija.

LIETUVOS-VIETNAMO ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo asociacija įkurta 2010 metų balandžio mėnesį. Acociacijos tikslai:

-          Parodų ir verslo mugių organizavimas MADE IN LITHUANIA Vietnamo socialistinėje respublikoje ir atvirkščiai – MADE IN VIETNAM, Lietuvoje. Tai padės skatinti ekonominį šalių bendradarbiavimą.

-          Kultūrinių programų – meno parodų ir meno kolektyvų keitimasis.

-          Turizmo tarp dviejų šalių plėtojimas.

-          Kita veikla susijusi su ekonominių ir kultūrinių santykių plėtojimu.