Eksportas

Didžiausia Baltijos valstybė Lietuva kyla iš ekonominės krizės dugno. 2010 metais valstybės ūkį kėlė tik didėjantis eksportas. Tai šįmet ekonomikos vežimą temps jau daugiau sričių – investicijos, vidaus vartojimas.     

 

 

Praėjusiais metais išsikapstęs iš krizės gniaužtų Lietuvos ūkis pasirengęs spurtuoti. 2010 metus Lietuva baigė su simboliniu BVP augimu, tai šįmet jis turėtų kilti ne mažiau kaip 3 proc.

Tai prognozuojantys analitikai piešia optimistinį Lietuvos ekonomikos paveikslą. Šviesiausias spalvas pernai tam suteikė eksportas, o šįmet didžiausios Baltijos šalis ūkį kels ir atsigavęs vidaus vartojimas.

Tiesa, praėjusių metų bėdos neišnyks ir šįmet – griežtas taupymas, energijos išteklių ir maisto brangimas, pakankamai didelis nedarbas ir grėsmingas emigracijos lygis.

Tačiau ūkio vežimą, kaip ir pernai, taip ir šįmet turėtų tempti eksportas. Būtent į prekių ir paslaugų pardavimą užsienyje orientuotos įmonės labiausiai kelia šalies bendrąjį vidaus produktą. Prie sunkmečio prisitaikę gamybininkai rodys spartaus augimo ženklus ir šįmet. Nors tarptautiniai analitikai perspėja – Lietuvos BVP augimas labai priklauso nuo nuotaikų Vakaruose. Jei didžiosios ES valstybės lips į viršų, tas pats laukia ir Lietuvos, gyvenančios iš pardavimų svetur.

 

 

Tuo verčia neabejoti praėjusių metų eksporto statistika. Kai šalies ūkis tik palengva kėlėsi iš krizės liūno, eksportas stebėtinai šovė į viršų. Mat Vakarų Europos šalių ekonomika atsigavo greičiau nei tokių mažų valstybių kaip Lietuva. Todėl svetur augantis vartojimas – gera žinia Lietuvai.

Vien tik praėjusių metų sausio-spalio mėnesiais eksportas išaugo augo 31,4 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. O kai kurios pramonės šakos parodė dar įspūdingesnį augimą.  

Pavyzdžiui, Lietuvos ūkininkai javų eksportavo net 91 proc. daugiau nei pernai. Tai lėmė ne tik geras derlius, bet ir palankios kainos užsienio šalyse, didelės problemos Rusijoje ir Ukrainoje. Ten vasaros kaitra ir gaisrai išdegino milžiniškus plotus, o valstybės liko be didelės dalies derliaus.

 

 

Lietuvą skaudžiai sukrėtusi ekonominė krizė beveik nepakeitė lietuviškiems produktams ištikimiausių rinkų. Rusija, Vokietija ir Latvija yra didysis trejetas šalių, į kurias Lietuvos verslininkai eksportuoja daugiausiai prekių ir paslaugų. Tik po jų rikiuojasi Lenkija, Olandija, Estija, Jungtinė Karalystė, Baltarusija ir t.t.

Tokia tendencija susiklostė per keletą metų. Plati ir nepasotinama Rusijos rinka – aukso kasyklos Lietuvos maisto gamintojams, pieno perdirbėjams. Vokietija mielai perka lietuviškos chemijos ir kitos pramonės gaminamas prekes. Latvijoje veikia lietuviški prekybos tinklai, kuriuose apstu Lietuvoje gamintų prekių. Lietuviški produktai, ypač PET gaminiai, vis labiau braunasi į kaimyninę Lenkijos rinką. Olandijos kryptis svarbi Lietuvoje perdirbtiems naftos produktams.

Eksporto atsigavimą lėmė tradiciniai gamybos sektoriai – chemijos produktų, plastiko gaminių, o taip pat popierius ir medienos sektoriai. Ypač pastebimai išaugo transporto paslaugų sektorius ir tekstilės eksportas.

 

 

Lietuviškų produktų eksportas į Rusiją ir Ukrainą augo didžiausiu tempu praėjusiais metais.

Iš viso eksportas į Rusiją 2010 metų sausį-rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2009 metais, augo 47,1 proc.

Didžiausią įtaką eksporto augimui į Rusiją padarė lietuviški pieno produktai. Šioje šalyje pieno gaminys su užrašu „Made in Lithuania“ yra aukštesnės kokybės ir gardesnio produkto simbolis. Todėl nieko keista, kad Lietuvos pieno produktų eksportas į Rusiją augo net 48,6 proc., palyginti su praėjusiais metais. O liepą eksportas buvo išaugęs net 80 proc.

Iš viso eksportas į Rusiją 2010 metais, palyginti su 2009 metais, augo apie 50 proc.

Geriausiais eksporto pasiekimais džiaugiasi sūrių gamintojai. Būtent šis pieno produktas buvo paklausiausias Rusijos rinkoje šią vasarą.

Lietuviški mėsos gaminiai, taip pat gyvos kiaulės sudarė irgi svarią dalį eksporto augime.

 

 

Dar didesnis eksporto šuolis pastebėtas į Ukrainos rinką. Praėjusių metų sausio-rugpjūčio mėnesiais eksporto augimas pasiekė net 62,4 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Nors šiai milžiniškai šaliai Lietuvos eksporto lentelėje tenka 10 vieta, tačiau itin sparčiai augantis eksportas gamintojams teikia daug vilčių.

Prie šio sėkmės labiausiai prisidėjo Lietuvos pagamintų degalų populiarumas Ukrainoje. Šioje šalyje lietuviškas benzinas yra brangesnis nei vietinis, tačiau šie degalai – kokybės etalonas ukrainiečiams. Todėl apie 70 proc. viso eksporto į Ukrainą sudaro Mažeikių naftos perdirbimo įmonės „Orlen Lietuva“ produkcija.

Į Ukrainą sėkmingai gabenamas popierius, kartonas, Lietuvoje pagaminti plastikiniai langai.   Lietuviški šaldytuvai „Snaigė“ taip pat gerai vertinami Ukrainoje, nes ši įmonė turi gamyklą toje šalyje.    

 

 

Pagrindinė eksporto prekė į Vokietiją yra plastikai, sudarantys 15 proc. viso eksporto į šią rinką. Per pirmąjį 2010 m. pusmetį  prekyba jais augo ypatingai sparčiai – beveik 60 proc. Apie 70 proc. viso plastikų eksporto sudaro PET.

Beje, Lietuva yra pagrindinė prekybos PET partnerė Vokietijai, 2009 m. šiai šaliai patiekusi net 22 proc. viso Vokietijos importuoto PET! Pagal šios prekės eksporto apimtis mus vejasi tik Nyderlandai – 19,6 proc. importo.

Baldų eksportas į Vokietiją kasmet yra ženklus. Tačiau praėjusiais metais jis pasiekė 24 proc. metinį augimą. Vokietijoje paklausiausi yra mediniai, ypač svetainės ir valgomojo, baldai, sudarantys per pusę viso baldų eksporto.

Dviračiai – dar viena prekė, kuri sėkmingai vežama į Vokietiją. Tiesa, šiuo atveju prie to labiausiai prisideda ilgametes tradicijas turinti Šiaulių gamykla „Balt vairas“, kuriai detales tiekia vokiečiai. Taigi – detalės vokiška, o surinkimas lietuviškas. Kokybės derinys. Palyginti su 2009 m. I pusm., prekyba dviračiais išaugo 66 proc. Lietuva yra ketvirta pasaulyje dviračių tiekėja Vokietijai.

 

 

Vertinant Lietuvos eksportą pagal pramonės šakas, krizės metu labiausiai nustebino tekstilininkai, aprangos gamintojai.

Prieš krizę geriausius eksporto rezultatus rodė maisto, naftos produktų, plastiko gamintojai. Tačiau sunkmetis savaip perbraižė tendencijas. O į greičiausiai augančių eksportuotojų viršūnę įsiveržė tekstilininkai. Anksčiau kone nurašyta pramonės šaka per sunkmetį parodė stulbinamus rezultatus.