Eksportas

Paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijanti Lietuvos verslo konfederacija/ICC Lietuva per 16 metų jau spėjo užsitikrinti kaip efektingai dirbanti organizacija. Konfederacija iš kitų verslo organizacijų išsiskiria įtakingu balsu kovojant už verslo sąlygų gerinimą bei projektais, priartinančiais Lietuvą prie organiško įsijungimo į pasaulio globalią rinką.

 

 

Bankai, antstoliai, teisininkai, finansų makleriai, prekybininkai – paslaugų sektorius Lietuvoje spiečiasi po šios konfederacijos skėčiu. ICC vardas pasaulyje gerai žinomas dėl daugelyje šalių išplitusio verslo organizacijų International Chamber of Commerce tinklo. Lietuviškasis padalinys atstovauja daugiau nei 1500 įmonių, sukuriančių 20 proc. Lietuvos BVP, taip pat 16 verslo asociacijų.  

“Esame didžiausi paslaugų verslo įmonių atstovai Lietuvoje. Mes vieninteliai šalyje padedame ūkio subjektams perimti tarptautinę praktiką, kad verslininkai taptų konkurencingesni. Padedami diegti naujus tarptautinius verslo standartus, taisykles ir rekomendacijas, o mūsų atstovaujamos įmonės taupo laiką ir lėšas pristatydamos savo produktus ir psalugas tarptautinėms rinkoms. Mes joms tai padedame daryti”, - sakė Lietuvos verslo konfederacijos/ICC Lietuva generalinis direktorius Algimantas Akstinas.

Konfederacija verslo interesus atstovaujančių organizacijų žemėlapyje išsiskiria partneryste ir dialogu.

“Atstovaujame darbdaviams Nacionaliniame susitarime tarp valdžios, darbdavių ir darbuotojų”, - paaiškino A.Akstinas.

Ekonomikos sunkmečio metu Nacionalinį susitarimą pasirašė Lietuvos Vyriausybė ir socialiniai partneriai, tarp jų ir Lietuvos verslo konfederacija/ ICC Lietuva.

 

 

Ko dažniausiai reikia verslininkams? Kad jo interesus atstovautų profesionalai Vyriausybėje bei Seime. Mūsų konfederacija būtent tai ir daro.

“Mes atstovaujame darbdavių teises. 35 mūsų ekspertai deleguoti į įvairias darbo grupes, kurios formuoja, keičia teisės aktus Seime, Vyriausybėje, ministerijose”, - sakė konfederacijos generalinis direktorius. 

Valstybinių institucijų sprendimai lemia verslo gerovę, kuria sąlygas ir reikalavimus. Konfederacija yra pasirašiusi sutartis su įvairiomis Lietuvos valstybinėmis institucijomis,  vykdo konsultacijas su jomis. Pavyzdžiui, kartu su Lietuvos Užsienio reikalų ministerija kasmet rengia du ambasadorių ir diplomatų ekonomistų susitikimus, aptaria jų veiklą, siūlo, ko reiktų imtis, kad sąlygos Lietuvos verslui užsienyje būtų geresnės.

“Mes tiesiogiai vertiname jų veiklą. Susitinkame su komercijos atašė, išsakome savo pastebėjimus.

Tai verčia plėtoti ekonominę diplomatiją, kuri labai svarbi verslui ieškant rinkų ir investuotojų”, - paaiškino konfederacijos vadovas. 

 

 

Lietuvos verslo konfederacija/ICC Lietuva yra girdimas balsas ir tarptautiniu lygmeniu. Konfederacija taip pat turi savo atstovą Europos socialinių ir ekonominių reikalų   komitete. Ten nagrinėjami ES teisės aktai, o verslas išsako savo pozicijas.

“Taigi Lietuvos verslas turi savo atstovą ir gali per jį atstovauti ir ginti savo interesus ir teises Europos lygiu”, - pridūrė A.Akstinas.  

Be to, konfederacija yra pasirašiusi 16 bendradarbiavimo sutarčių su panašiomis verslo organizacijomis Pasaulyje.

“Esame pagalbos tiltas nuo Persų įlankos, Pietryčių Azijos , NVS šalių iki Lietuvos. Taip talkiname pritraukiant investicijas į Lietuvą ir mūsų verslininkams ieškant naujų rinkų, patikimų partnerių”, - teigė A.Akstinas.

Per metus konfederacija surengia apie 10 verslo delegacijų tame skaičiuje ir su aukščiausiais Lietuvos pareigūnais. Verslininkai į užsienį megsti ryšių vyksta su ministrais, Premjeru ar Seimo Pirmininke. Tai gerina šalies verslo atstovų įvaizdį, padeda greičiau užmegsti ryšius. O valdžios atstovai ryšius išnaudoja per ekonominę diplomatiją.

Konfederacija taip pat priima analogiškas verslo delegacijas ir Lietuvoje.

 

 

“Mūsų organizacija įsikūrusi prieš 16 metų. Darbu ir kokybe įrodėme savo vietą rinkoje ir esame tarp tų, kurių nuomonės visada klausia Seime, Vyriausybėje, minsiterijose. Štai kitų metų vasario mėnesį Seimo pirmininkė važiuoja į Azerbaidžianą. Bus rengiama ir Lietuvos verslininkų misija. Malonu, kad Seimo tarparlamentinio bendradarbiavimo renginių sąraše atsiranda vietos ir ekonominių ryšių plėtojimui bei jų pagalbai.   Taigi esame reikalingi visoms pusėms”, - pasakojo A.Akstinas.

Pasak jo, pusė mūsų teikiamų siūlymų paprastai būna įgyvendinama valdžios struktūrose. Pavyzdžiui, Lietuvos Seimas neseniai įsiklausė į konfederacijos siūlytą Antikorupcijos programą.

O kokiais klausimais dažniausiai tenka atstovauti verslininkus? Kas labiausiai rūpi konfederacijos nariams? A.Akstinas paaiškino - valdžios ydos.

“Kai valdžia nesugeba organizuoti stabilaus teisės aktų realizavimo, verslas dėl to kenčia, o investuotojai pristabdo savo sprendimus, neskuba žengti. Kai pastoviai keičiasi akcizų dydžiai. kiti mokesčiai, prekybos sąlygos, tai veikia verslą. Mes turime reaguoti į tai operatyviai”, - paaiškino pašnekovas.

Mokesčių politika susijusi su importu ir eksportu, investicijų sąlygų gerinimas, verslo aplinkos patrauklumas – tai sritys, kuriose savo įtaką plečia konfederacija. 

Eksporto sąlygų užtikrinimas ir bendradarbiavimas su ekonomiką kuruojančiais diplomatais, komercijos atašė reikalavimai jiems dėl efektyvesnių ekonominių interesų atstovavimo užsienyje – taipogi šios organizacijos rūpestis.

 

 

Verslo interesų atstovavimas ir gynimas – ne vienintelė konfederacijos iškelta užduotis. Lietuvos verslo konfederacija/ICC Lietuva tampa pastebima dėl įvairių projektų, kurie Lietuvą verčia globalia valstybe.

Štai konfederacijos iniciatyva jau nuo 2009 metų rengiamas Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas ir visi su tuo susiję tęstiniai projektai.

“Tai lyg naujas mūsų konfederacijos prekinis ženklas, kurį palaiko Prezidentūra, Vyriausybė Ūkio, Užsienio reikalų, o šiemet pradėjome bendradarbiauti ir su Švietimo ministrija ”, - sakė A.Akstinas. Šio projekto plėtojimo pridėtinę vertę mato ir privatus verslas, o vienas iš didžiausių rėmėjų - Danske Bankas. Konfederacija su partneriais kuria socialinius tinklus tarp tautiečių Lietuvoje ir lietuvių, gyvenančių svetur. Lietuvą per 20 nepriklausomybės metų paliko daug talentingų, verslių žmonių, nenorinčių nutraukti ryšius su savo Tėvyne.

Todėl jiems rengiamos įvairios iniciatyvos, pavyzdžiui, “Globalūs Lietuvos lyderiai” (“Global Lithuanian Leaders”) , arba “Pakviesk draugą į Lietuvą”, taip pat ir Užsienio reikalų ministerijoje – “Globali Lietuva”.

“Mes turime žinoti, kokie žmonės išvykę, kokie jų interesai ir stengiamės juos sudominti procesais Lietuvoje, “įdarbinti” juos Lietuvos ir savo pačių naudai. Pernai Vilniuje sukvietėm pasaulio lietuvius, o šįmet Londone lietuviams padedame rasti naujų kontaktų, naujų idėjų ir projektų finansavimui rėmėjų tarp rizikos kapitalo fondo lyderių ne tik iš Didžiosios Britanijos, - pasakojo konfederacijos vadovas.

Mes remiame ir Ūkio ministerijos programą “Verslo laiptai”, kuri atsirado bandant verslo konfederacijoms prisidėti prie pagalbos smulkiam šeimos verslui. Augančiam verslui steigiami informaciniai centrai, verslo inkubatoriai, specialios “Eksporto akademijos” programos, naujų ir potencialių rinkų pristatymai, vykdomos konsultacijos. 

 

 

Konfederacija, žinodama verslo ir mokslo bendrų interesų poreikius, inicijavo ir ėmėsi vykdyti   studentų praktikos organizavimo ir vietų paieškos sukūrimo projektą. Tikimasi, kad juo pasinaudos ir užsienyje studijuojantys lietuviai. Jie taip pat noriai bus kviečiami atlikti praktikos Lietuvoje veikiančiuose bankuose ir draudimo bendrovėse. Taip darbdaviams atsivers naujų galimybių rasti darbuotojų. Lietuvos verslo visuomenę priartinti prie užsienyje gyvenančių tautiečių.                                                                                                                            

"Svarbiausia – padėti jauniems ir veikliems lietuviams sugrįžti į Lietuvą ir čia rasti darbą. Londone studijuoja daug lietuvių, tad jei bent dalis jų grįžtų į tėvynę ir čia rastų darbą, tai būtų tik į naudą valstybei", - įsitikinęs A.Akstinas.                                                                                                   

Pirmas žingsnis – studentų praktika Lietuvos įmonėse, kur bus suteiktos galimybės Londone besimokantiems lietuviams įsitvirtinti darbo rinkoje pirma praktiškai susipažįstant su įmonėmis. Kuriama duomenų bazę, kurioje įmonės skelbsis, kiek ir kokių praktikantų gali įdarbinti. Toje pačioje duomenų bazėje apie save galės informuoti ir studentai.                                                

“Taigi padėsime abiem pusėms. Šis projektas turėtų būti postūmis Vyriausybei, norinčiai ir ieškančiai įvairių ir efektyvių formų susigrąžinti emigrantus į Lietuvą. Augant ekonomikai, darbuotojų reikės vis daugiau.                                                                                                 

Lietuvoje veikiantiems bankams, draudimo bendrovėms reikia jaunų žmonių, gerai mokančių anglų kalbą, turinčių studijų užsienyje patirties. Manome, kad daugiausia portalu pasinaudos paslaugų sektoriaus įmonės. Mes taip ketiname padėti Lietuvos eksportuojančioms kompanijoms tinkamai pristatyti save. Ryšiai su verslo savininkais lietuviais aktualūs ir eksportuojančioms, užsienio investicijų ir verslo ryšių ieškančioms įmonėms", - pasakojo A.Akstinas.

 

 

Atskiro dėmesio verta 2011 metais planuojama realizuoti iniciatyva, kai į Lietuvą bus bandoma kviesti tautiečius mokslininkus, verslininkus, kultūros veikėjus, o taip pat ir Lietuvos draugus iš viso pasaulio.

Taip pat bus kviečiami Lietuvos draugai, kurie dėl įvairių priežasčių nori praplėsti ryšius su šia Baltijos valstybe ar ją aplankyti pirmą kartą. “Pakviesk draugą į Lietuvą” – programa, kuri skatins kitais metais kuo daugiau žmonių aplankyti Lietuvą.

“Mūsų tikslas – 5 milijonai svečių. Tai privati iniciatyva. Norime parodyti Lietuvą visiems išsibarsčiusiems tautiečiams, užsienio turistams, viso pasaulio draugams. Be to, kitais metais vyks Europos krepšinio čempionatas, o krepšinis yra vienas ryškiausių lietuvių nacionalinio pasididžiavimo formų - pasakojo A.Akstinas.