Eksportas

Eksporto rekordai nustebino
Lietuvos gamintojus gili ekonominė krizė Tėvynėje paskatino aršiau grumtis dėl vietos po saule užsienio rinkose. Ekonomikos analitikai aikčioja – 2010 metų pabaiga Lietuvos eksportas šoko į dar neregėtas aukštumas, kurios buvo neįveikiamos net prieš krizę. Ekonomistai vieningai sutaria – eksportas Lietuvos ekonomika prikėlė naujam gyvenimui. Lietuvos verslininkai neapleido senų rinkų, ir rado naujus “taikinius”. O sėkmę iliustruoja statistika.

Pavyzdžiui, praėjusį gruodį eksportuota prekių už 5,42 mlrd. litų. Rekordai pasiekti ir spalį, ir lapkritį. Geriausias eksportuotojų pasiekimas iki tol buvo 2008 mėnesiai, kai eksportas vos pasiekdavo 5 mlrd. litų.

Per visus 2010 m. lietuviai užsienio rinkose pardavė prekių už 54,3 mlrd. litų, o tai yra 33,2 proc. daugiau nei 2009 m.

Lietuviško eksporto žemėlapyje – daugybė naujų teritorijų, bet neišnyko ir senosios. Kai stambios įmonės suranda rimtus pirkėjus, bendri šalies statistikos rodikliai kyla į viršų. Pavyzdžiui, taip nutiko su didžiausia lietuviškų trąšų pirkėja Indija. Lietuviški PET gaminiai užima didžiausią rinkos dalį Vokietijoje, o daugiausiai lietuviškų baldų užsako švedai.

Didžiausia prekybos partnere pernai išliko Rusija (15,6 proc. viso eksporto). Tai iš dalies lėmė lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų pardavimai. Rusijoje lietuviškos daržovės ir pieno gaminiai, ypač sūris, turi milžinišką paklausą, kuri nemažėja.

Baldai – švedų koncernui
Lietuvos baldžių sėkmė daugiausiai priklauso nuo švedų koncerno “Ikea”. Šie praėjusiais metais “maitino” lietuvius užsakymais, tad baldų eksporto šuolis buvo milžiniškas.

Didieji baldininkai, užsitikrinę pozicijas užsienyje, net nepajuto nuosmukio. Vienai didžiausių šalies baldų gamybos įmonei “Vilniaus baldams” išlaikyti eksporto apimtis padėjo pagrindinis užsakovas – Skandinavijos koncernas “Ikea”, panašiai kaip ir kitos stambiausioms šalies baldų įmonėms. Apskritai, Švedija yra didžiausia lietuviškų baldų supirkėja (14,1 proc.).

Praėjusius metus „Vilniaus baldų“ generalinis direktorius Aidas Mackevičius pavadino geriausiais įmonės istorijoje. Per 10 metų, kai švedų koncernas IKEA įkėlė koją į Lietuvą, jis tapo geidžiamu užsakovu kiekvienos didesnio pajėgumo įmonės.

Anot asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovo Raimundo Beinorto, nepaisant užsitęsusios krizės baldų pramonė išliko viena pagrindinių šalies eksportą gaivinusių ūkio šakų.

Lietuviški degalai – visam pasauliui
Nėra ko slėpti, eksporto apimtis pernai labiausiai išaugo dėl naftos produktų prekybos. Naftos perdirbimo įmonė „Orlen Lietuva“ rado nemažai naujų produktų pirkėjų, o tai irgi ženkliai atsiliepė statistikai.

Lietuvoje veikia vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo įmonė “Orlen Lietuva”. Pernai ši didžiausia šalies įmonė pardavė dyzelino ir benzino užsienyje 49,4 proc. daugiau nei užpernai. Tad ir Lietuvos eksporto statistika kilo į neregėtas aukštumas.

Tačiau vidaus rinkoje lenkų valdomai „Orlen Lietuva“ sekėsi prasčiau. Benzino suvartojimas krito apie 25 proc.

Lietuvos trąšų gamintojams praėję metai buvo geri kaip niekada. Mat praėjusiais metais trąšos brango beveik dvigubai. Tad gamintojai galėjo pasigirti stulbinamais eksporto rezultatais. Pavyzdžiui, Kėdainių įmonė “Lifosa” trąšas parduoda 30 šalių, o Lietuvoje jų pardavimas sudaro tik apie 1,4 proc. bendros apyvartos. Įmonė vos spėja vykdyti užsakymus, o didžiausia lietuviškų trąšų pirkėja tapo Indija. 2009 m. pristabdę gamybą, trąšų gamintojai pernai atsigriebė.

eksportavo 82,2 proc. visos pagamintos produkcijos ir šis skaičius buvo didesnis nei pernai ar užpernai.

Tekstilės įmonių atsigavimas
Dar viena tendencija – anksčiau buvusi nurašyta Lietuvos tekstilės pramonė pernai netikėtai atsitiesė ir aukštai iškėlė galvą. Mat Europos užsakovai ėmė nusigręžti nuo Kinijos. Kokybiškiau ir lanksčiau dirbantys lietuviai tuo pasinaudojo ir rado daug naujų pirkėjų ne tik Europoje, bet ir Rytuose bei Afrikos valstybėse. Lietuvos tekstilės pramonei tai leido padidinti eksportą 22,8 proc.

90 proc. Lietuvoje pagamintos tekstilės gaminių praėjusiais metais eksportuota.

Lietuvos sėkmės paslaptis – Vokietija
Praėjusiais metais Lietuvos eksporte sustiprėjo kai kurios tendencijos. Pavyzdžiui, pernai itin sparčiai kilo eksportas į NVS valstybes – 52,9 proc. didesnis nei užpernai (palyginimui, eksportas į ES šalis augo 26,6 proc.). Tiesa, liūto dalį čia užima tranzitinės prekės, pavyzdžiui, naudoti automobiliai.

Tačiau, kaip teigia SEB banko analitikas Gitanas Nausėda, lietuviškų prekių eksportui daugiausiai reikšmės turi Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Jungtinės Karalystės ir Rusijos ekonomikos. Būtent šių šalių vartotojai ir užsakovai augino Lietuvos eksportuotojų galimybes.

Pavyzdžiui, ekonomiškai stipriausia Europos valstybė Vokietija buvo tarp tų rinkų, kuriose sėkmingiausiai prekiauta lietuviškais gaminiais. Lietuviškos kilmės prekės į Vokietiją sudaro net 88 proc. viso eksporto. Daugiausiai tai plastikas, PET ruošiniai, baldai, trąšos, laivai, mėsos gaminiai, pienas. Būtent tai, kad Vokietijos ekonomika itin sustiprėjo, lėmė mūsų eksportuotojų sėkmę. Vokietija yra didžiausias lietuviškų mašinų ir įrengimų pirkėjas (12,5 proc.). Be to, Lietuva yra pagrindinė prekybos PET gaminiais partnerė Vokietijai. Lietuva į didžiausių tiekėjų šešetuką įrašyta ir pagal baldų bei dviračių pardavimą.

Pernai Vokietijoje ypač paklausūs tapo lietuviški svetainės ir miegamojo baldai, o jų eksportas išaugo trečdaliu, lyginant su 2009 m. Dviračių eksportas šoko 60 proc.

Išaugo dėmesys “netradicinėms rinkoms”
SEB banko analitikas G.Nausėda pastebi gyvą lietuvių verslininkų susidomėjimą “netradicinėmis” rinkomis. Į Indiją eksportuoja ne tik trąšų gamintojai, bet ir stambusis pieno perdirbėjas “Rokiškio sūris”, čia žvalgosi ir “Pieno žvaigždės”. Kinijoje kompresorių prekybą planuoja pradėti “Panevėžio aurida”, toliau didinti pardavimus biotechnologijų grupė “Fermentas”.

Importas – didesnis už eksportą
Pernai Lietuvoje augo ne tik eksportas, bet ir importas. Tiesa, pastarasis augo greičiau. Daugiausiai į Lietuvą įvežta degalų. Kai kurie prekybininkai įsivežė daugiau dyzelino, suskystintų dujų. Todėl mineralinių produktų importas augo 33,3 proc. Augo ir mechaninių įrengimų, elektros įrangos, chemijos produktų importas.

Didžiausia importo partnere išliko Rusija (32,6 proc. viso importo). 10 proc. rinkos pernai atsiriekė lojali Lietuvos prekybos partnerė Vokietija. Daugiau kaip pusę sudaro ES šalių produktai. Iš viso importuota už 60,9 mlrd. litų.