Finansai

Komerciniai bankai Lietuvoje dar prieš kelerius metus nepasitikėjo ūkininkais. Vyravo įsitikinimas, kad žemės ūkis yra rizikingiausia ūkio šaka, todėl neverta dėmesio. Tačiau statistika rodo, kad Lietuvos žemės ūkiui suteiktų paskolų dydis sparčiai auga. Prie to prisideda dalinami lengvatiniai kreditai. Dėl klientų-ūkininkų bankai ėmė smarkiai konkuruoti, nes žemės ūkis mažiausiai nukentėjo nuo ekonominės krizės.

Vilioja daugybe lengvatų

Lietuvoje veikia 9 komerciniai bankai, 7 užsienio bankų skyriai, 5 užsienio bankų atstovybės, Centrinė ir 67 kredito unijos, veikiančios kooperacijos pagrindais. Nors bankai neskelbia, kokia dalis jų klientų susijusi su žemės ūkiu, tačiau neabejotina, kad daugiausia žemdirbių lėšų sutelkta DnB NORD banke. Iš dalies tai lemia tradicija ir buvusio Lietuvos žemės ūkio banko (privatizuotas 2002 m.) klientų tinklo perėmimas. Taip pat nemažą dalį paskolų suteikę SEB ir "Swedbank". Žemės ūkiui aktyviai skolina ne tik bankai, bet ir po visą Lietuvos provinciją išsibarsčiusios kredito unijos.

Praėjusių metų spalį atlikta Lietuvos banko apklausa rodo, kad šalies komerciniai bankai šiuo metu geriausiai vertina šalies žemės ūkio sektorių. Finansų analitikai paradė išvadą, kad žemės ūkis - atspariausias krizei.

Taigi bankininkai ėmė vilioti ūkininkus lengvatiniais kreditais, mažesnėmis palūkanomis, įvairiais jiems skirtais finansiniais produktais.

 Prieš ekonominę krizę bankai žarstė būsto paskolas, plačiai finansavo vidutinį ir stambųjį verslą, todėl ūkininkai liko nuošalyje – pernelyg menka grąža. Tačiau kai paskolų ratas ėmė strigti krizės laikotarpiu, pradėjo masiškai daugėti atidėjinių, o kartu išaugo ir nuostoliai (per 2009 metus Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai patyrė virš 3 mlrd. litų nuostolių), bankai atsigręžė į ūkininkus. Juk vienintelis žemės ūkis praėjusiais metais augo, o, pavyzdžiui, žemės ūkio technikos prekyba ūgtelėjo tarsi valstybėje būtų geriausi laikai.

Pripažino: finansinė būklė – gera

Lietuvos banko duomenimis, apie 70 proc. žemės ūkio įmonių finansinė būklė gera, 30 proc. – vidutinė. Ūkio šakų, kurioms dabar ypatingai sektųsi, nėra, tačiau beveik 80 proc. agrarinių įmonių padėtis gana rami, o prie bankroto artėjančių įmonių mažiausiai, palyginti su kitais ūkio sektoriais. Itin optimistiškai į žemės ūkio sektoriaus ateitį žvelgia Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

 “Lietuvos žemės ūkis po krizės turėtų būti tarp laimėtojų. Manau, krizė pakeis Europoje ir Lietuvoje įsigalėjusį požiūrį, kad žemės ūkis “kuria mažą pridėtinę vertę”, – kalbėjo S.Kropas. Lietuvos bankų asociacijos prezidento S. Kropo manymu, būtent krizė gali tapti postūmiu dar daugiau investuoti į agro verslą. „Krizė paskatins valstybes aprūpinti savo rinką pačių išauginta ir pagaminta žemės ūkio produkcija, todėl neišvengiamai tam bus skirta kur kas daugiau dėmesio“, – optimistiškai kalbėjo S.Kropas.

Garantijas suteikia fondas

Kai prieš 13 metų paaiškėjo, kad Lietuvos žemdirbiai, smulkieji kaimo verslininkai, norėdami pradėti ar plėtoti verslą, paprastai neturi reikiamų nuosavų lėšų, o kreditas dažnai neprieinamas dėl užstato trūkumo. Todėl Lietuvos Vyriausybė dar 1997 metais nutarė įsteigti Žemės ūkio paskolų garantijų fondą, kuris teiktų garantijas už investicinius ar trumpalaikiam turtui įsigyti skiriamus kreditus, taip pat kredito linijas. Fondą prižiūri Žemės ūkio ministerija.

Žemės ūkio paskolų garantijų fondo direktorė Danguolė Čukauskienė kalbėjo, jog itin džiugu, kad nepaisant ekonominių sunkumų, kaimo žmonės nenuleidžia rankų ir ima paskolas iš bankų. Nuo veiklos pradžios Lietuvos Žemės ūkio paskolų garantijų fondas kredito įstaigoms jau suteikė 2 mlrd. Lt garantijų už jų išduotus 2,5 mlrd. Lt kreditų.

2009 m. už žemdirbiams, kaimo verslininkams ir žemės ūkio produktų perdirbėjams išduotus 80,3 mln. Lt kreditų Fondas suteikė 194 garantijas už 49,2 mln. Lt. Vidutinis žemdirbių ir kaimo verslininkų imamų kreditų dydis minimais metais siekė 410 tūkst. Lt, o už juos suteiktų garantijų dydis – 250 tūkst. Lt.

2009 m. daugiausiai kreditų su garantija išdavė SEB bankas (28 proc. visų kreditų su garantija), DnB NORD bankas (26 proc.) ir “Swedbank” (20 proc.).

Panašiai kaip ir ankstesniais metais, aktyviausiai iš kredito įstaigų su garantija skolinosi Kauno, Šiaulių ir Panevėžio apskričių žemdirbiai.
 
Atrištas lengvatinių kreditų maišas

Prasidėjus finansų krizei daugelis Lietuvos ūkininkų buvo atsidūrę kryžkelėje: nors investicinė parama iš Europos Sąjungos tebeskiriama, tačiau gauti paskolų ir įnešti savo dalį į projektą daugeliui tapo pernelyg sudėtinga dėl išaugusių palūkanų. Tačiau Lietuvos žemdirbiams praėjusių metų rudenį atsivėrė nauja galimybė gauti naujų paskolų. Lietuva pirmoji iš Europos Sąjungos valstybių įkūrė naują Paskolų fondą, per kurį bus galima gauti gerokai pigesnių pinigų. Jau pasirašytos pirmosios sutartys su bankais.

„Lietuvos ekonomikai stinga šviežio kraujo ir mes jo įliesime, bent jau į žemės ūkio sektorių“, – sakė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Anot jo, jau praėjusių metų pradžioje buvo matyti, kad stringa daugelis ūkininkų parengtų investicinių projektų, todėl buvo būtina imtis priemonių. „Lietuvos žemės ūkio ministerija pirmoji iš visų Europos Sąjungos šalių ėmėsi iniciatyvos padėti savo ūkininkams ir perdirbėjams, kurie norėjo gauti ES paramą investiciniams projektams plėtoti, tačiau dėl finansinės krizės negalėjo gauti iš bankų paskolų arba jos buvo teikiamos tik su labai didelėmis palūkanomis. Todėl kreipėmės į Europos Komisiją, kad mums būtų leista taikyti vadinamąsias finansų inžinerijos – paramos paskolomis su lengvatinėmis palūkanomis – priemones“, – paaiškino ministras K.Starkevičius.

Kaip teigė ministerijos kanclerė Dalia Miniataitė, Briuselis visuomet supranta tik argumentuotą kalbą. "Mes pateikėme pakankamai argumentų, kodėl tokio mechanizmo Lietuvoje reikia, ir buvome suprasti. Juolab kad jautėme palaikymą iš kitų Europos šalių, pavyzdžiui, Vokietijos, kuri anksčiau irgi svarstė galimybę kurti panašų finansavimo mechanizmą".

 Lengvatinėmis paskolomis finansuoti savo įnašą į investicinius projektus galės tie žemdirbiai, kurie jau yra pateikę paraiškas Europos Sąjungos paramai gauti. Tačiau kartu šiais kreditais galės naudotis ir investicinės paramos nesiekiantys žemdirbiai. Iš viso iš Lietuvos kaimo 2007-2013 metų plėtros programos ir valstybės biudžeto bus skirta 450 mln. litų. Biudžeto lėšos turi sudaryti ketvirtadalį šių paskolų.

Sutiko aštuoni bankai

Dalyvauti pinigų dalybose pretendavo devyni Lietuvoje veikiantys bankai, bet vienam pasitraukus liko aštuoni: „DnB Nord“, Medicinos, „Parex“, SEB, „Snoras“, „Swedbank“, Šiaulių ir Ūkio bankai.

Anot Žemės ūkio ministerijos viceministro Aušrio Macijausko, kuo daugiau bankų dalyvauja šiame projekte, tuo geriau patiems ūkininkams – jiems nereikės pervedinėti savo sąskaitų iš vieno banko į kitą.

Pasak „Snoro“ banko pirmojo viceprezidento Naglio Stanciko, ar bus panaudoti visi lengvatinėms paskoloms skirti pinigai, priklausys nuo pačių ūkininkų aktyvumo. „Mes turime nemažai klientų, kurie užsiima žemės ūkiu, tad matome, kad gerų ir perspektyvių projektų yra daug. O šios paskolos itin naudingos dėl mažos palūkanų maržos. Žinoma, kartu su minimalia marža bankai prisiims ir riziką: dirbsime kaip tarpininkai, padėsime įgyvendinti žemdirbių idėjas“, – sakė N.Stancikas. Anot jo, bankas iš šio projekto didelio pelno tikrai nesitiki, tačiau jam svarbus kiekvienas klientas, juolab kad žemės ūkio perspektyvos net ir sunkmečiu laikomos išties geromis.

Lietuviško kapitalo bankai – lanksčiausi

Kai kurie šalies komerciniai bankai ir savarankiškai ėmėsi jaukintis ūkininkus. Ypač geras sąlygas ūkininkams ėmė siūlyti lietuviško kapitalo bankai.

Štai “Ūkio bankas”, gerindamas kreditavimo sąlygas Lietuvoje, teikia lengvatines paskolas žemdirbiams.

Bankas jau priėmė sprendimus dėl daugiau nei 1,5 mln. litų paskolų suteikimo žemės ūkiu besiverčiantiems šalies gyventojams.

 „Lėšos skiriamos ne apyvartai, o investicijoms. Todėl šis pasiūlymas išties vertas žemės ūkio srityje dirbančių žmonių dėmesio – skolinama suma yra didelė, su ja jau įmanoma išplėtoti gana rimtą veiklą. Žemdirbiams teikiamos palūkanos yra žemesnės nei bendrosios, o paskolos grąžinimo terminas leidžia verslui įsibėgėti ir užsidirbti. Taigi žemdirbiams ši paskolų programa tampa rimta paspirtimi ir esamam, ir naujam verslui plėtoti“, - mano Ūkio banko kreditų tarnybos vadovas Mindaugas Pašvenskas.

Jo teigimu, žemės ūkio verslas yra vienintelė ekonomikos šaka, kuri ir šiuo sunkmečiu vertinama kaip perspektyvi, todėl bankai gana noriai finansuoja šią sritį.

„Ūkio banke“ ūkininkai ar bendrovės gali pasiskolinti nuo 3 000 iki 10 000 000 eurų arba tokio pat dydžio sumos ekvivalentą litais. Paskolos maksimali trukmė – 7 metai, pieno kooperacijai – iki 10 metų. Žemdirbiams siūlomos palūkanos už paskolas eurais sudaro 4-6 proc., palūkanos už paskolas litais – 5-10 proc.

Lėšos skolinamos žemės ūkio valdoms modernizuoti, t.y. naujiems ir modernesniems įrengimams, technikai, gamybinių pastatų statybai ir rekonstrukcijai – t.y. tiems objektams, kurie palengvintų ūkininkų darbą, padidintų jo našumą.

Šiaulių bankas taip pat kredituoja ūkininkus itin palankiomis sąlygomis. Pagal 2009 m. vasaros pabaigoje paskelbto konkurso rezultatus Šiaulių bankas pasiūlė vienas iš palankiausių sąlygų, suteikdamas žemdirbiams galimybę gauti paskolą mažesnėmis nei rinkoje palūkanomis.

„Žemės ūkio veiklos sektorius – dar viena sritis, kurioje bankas turės galimybę teikti kreditus su palankiomis palūkanomis ir banko marža. Banko ir kaimo verslininkų bendradarbiavimas leis suintensyvinti žemės ūkio plėtrą, palengvinti ekonominę situaciją ir atskiriems ūkininkams, ir perdirbimo įmonėms. Laukiame žemdirbių ir tikime, kad gauti kreditai bus stiprus impulsas jų investiciniams planams realizuoti, o bankas turės galimybę toliau gilinti savo patirtį, kredituojant žemės ūkį“, - sakė Šiaulių banko valdybos pirmininko pvaduotojas Donatas Savickas.

Unijos nutiesė kelią bankams

Žemės ūkio finansų specialistai įsitikinę, kad kredito unijoms komerciniams bankams užaugino klientus. O gal atvirkščiai – komercinius bankus prijaukino prie žemės ūkio.

Pernai metais, kai šalies finansų rinkoje vyravo štilis, ženkliai augo indėlių skaičius kredito unijose. 2009 m. indėlių skaičius išaugo 25,04 proc. ir sudarė 714,113 mln. lt.

Pernai metais tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys gerokai atsargiau vertino savo galimybes skolintis, tačiau paskolų portfelis kredito unijose smuko 1,27 proc. ir sudarė 553,2 mln. lt. Su komercinių bankų rezultatais lyginti būtų net nelogiška.

Beje, pačios kredito unijos Lietuvoje nelengvai skynėsi kelią, kol tapo pripažintos finansinės institucijos.

Lietuvoje kredito unijos kelią pradėjo tikrai nepalankiu laiku, nes žmonės dar nebuvo užmiršę vadinamųjų finansinių piramidžių griūties, per 80 mln. Lt nusinešusio EBSW holdingo kompanijos skandalingo bankroto. Be to, žlugo du bankai lyderiai: LAIB ir „Litimpeks“. Taigi žmonių pasitikėjimas komercinėmis struktūromis buvo pakirstas. Gal todėl ir LB atstovai netikėjo, kad Kanadoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse sėkmingai veikiančios kredito unijos prigis ir Lietuvoje. Tačiau nebankrutavo nė viena kredito unija. Pirmąsias kredito unijas Lietuvoje įkūrė ūkininkai bei kiti su žemės ūkiu susiję asmenys.