Investicijos

Lietuvoje kuriami pramoniniai parkai prie realybės artina daugiau nei dešimtmetį puoselėtą regioninės plėtros idėją. Pramonė yra vienas svarbiausių Lietuvos ekonomikos variklių, todėl siekiama stiprinti jos potencialą ir sudaryti plėtrai palankią investicinę aplinką. Pramoniniuose parkuose su modernia infrastruktūra bus sukurtos sąlygos lietuviškoms ir užsienio įmonėms plėtotis, kooperuotis ir regionų centruose kurtis verslo klasteriams.

Pasak ūkio ministro Dainiaus Kreivio, investicijos - vienas iš pagrindiniu ekonomikos atsigavimo skatinimo instrumentų, kuriuo leis užtikrinti ilgalaikį šalies ekonomikos ir konkurencingumo augimas bei darbo vietų kūrimas. Išsikeltas tikslas – 2015-ais metais Lietuva turėtų patekti tarp 20 investicijoms patraukliausių šalių. Pasak analitikų, kokią kryptį valstybė bepasirinktų, norėdama būti konkurencinga tarptautiniu mastu pritraukiant užsienio investicijas, yra tiesiog būtina aktyvi politika pramoninių zonų plėtros srityje.

Šiuo metu Lietuvoje jau veikia arba yra kuriami 8 pramoniniai parkai: Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Kėdainių, Marijampolės, Naujosios Akmenės, Radviliškio ir Pagėgių.

Anksčiau nei pramoniniai parkai Lietuvoje pradėjo veikti dvi laisvosios ekonominės zonos (LEZ) - Kauno bei Klaipėdos. Kartu su LEZ į dešimt parkų infrastruktūra jau yra investuota per 100 mln. Lt, čia įsikūrusios 32 Lietuvos ir užsienio įmonės. Iš viso sukurta per 900 naujų darbo vietų ir dar 240 vietų yra įsipareigota sukurti papildomai. Parkuose veikiančios įmonės yra investavusios 1,5 mlrd. LT savo lėšų. Kai bus pilnai sutvarkyta visų parkų infrastruktūra investuotojams bus sukurta didesnė nei 1500 hektarų teritorija, iš kurių 800 bus tiesiogiai siūlomas investuotojams.

„Tokios zonos, išlaisvinančios investuotojus nuo daugelio biurokratinių kliūčių – leidimų, sertifikatų ir pan. – sudaro puikias sąlygas greitai perkelti ir išplėsti gamybą, kurti pažangias technologijas ir taip sustiprinti konkurencingumą tiek vietinėje, tiek ir tarptautinėse rinkose. Be to, atsiranda terpė naujų įmonių steigimui ir plėtrai“, – sako ūkio ministras.

Pramoninius parkus siekiama kurti ten, kur būtų itin gerios sąlygos susisiekti tiek geležinkeliais, tiek keliais arba oro transportu. Už Europos sąjungos, valstybės ir savivaldybių pinigus kai kuriuose parkuose jau įrengta visa moderni inžinerinė infrastruktūra. Siekdamos pritraukti investuotojus vienos savivaldybės juos visiškai atleidžia nuo žemės ir nekilnojamojo turto mokesčius, kitos sumažina.

Siekiant kuo didesnės ekonominės ir socialinės naudos į pramonines teritorijas siekiama pritraukti aukštųjų ir vidutiniškai aukštųjų technologijų pramonę bei žinioms imlias paslaugas. Stambių investuotojų akys labiau krypsta į šalia didžiųjų šalies miestų kuriamus pramoninius parkus. Šiauliuose, netoli oro uosto įsikūrusiame, pramoniniame parke greitai gamyklų statybas pradės dvi lietuviškos kompanijoms. Dar derybos vyksta su šešiais potencialiais investuotojais iš užsienio. Skaičiuojama, kad baigus parko plėtrą Šiauliuose galės įsikurti apie 40 įmonių, kurios per artimiausius penkerius metus investuos per šimtą milijonų litų.

„Lietuva siekia tapti tranzitine šalimi, vieta, kur iš tikrųjų galime daryti ir logistikos verslą. Tokiu atveju Šiauliai yra labai patraukli vieta investuotojams”, – sako Alfredas Jonuška, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius.

Panevėžio pramonės parko vizijoje - aukštosios technologijos. Susisiekimo požiūriu strategiškai patogioje 35 ha teritorijoje šalia „Via Baltica“ automagistralės bus sukurta aukštųjų technologijų plėtrai tinkama infrastruktūra. Planuojama, kad čia įsikurs elektronikos, mechatronikos ir elektrotechnikos įmonės, kursiančios didelę pridėtinę vertę turinčius produktus ir paslaugas. Dar nebaigtas įrengti Panevėžio parkas jau sulaukia potencialių investuotojų dėmesio iš Norvegijos, Didžiosios Britanijos.

„Panevėžio pramoninis parkas bus atviras vietos investuotojams, kurie galėtų naudotis visomis parko teikiamomis galimybėmis, tačiau didesnis dėmesys bus skiriamas užsienio investicijų pritraukimui, nes tai ne tik kapitalas, bet ir ,,know-how”, lengvesnis priėjimas prie naujų rinkų, vietinės ekonomikos integracija į tarptautines vertės kūrimo grandines bei klasterius. Siekiama sudaryti sąlygas Panevėžio regionui kurti aukštą pridėtinę vertę ir užtikrinti ilgalaikį ekonomikos augimą“, - teigia Panevėžio miesto vadovai.

Viena iš didžiausių investicijų atkeliavo į Alytaus pramoninį parką. Čia aliuminio profilių gamyklą įkurs Ispanijos metalo apdirbimo kompanija „Sopena Grupo“. Numatoma, kad pirmąją produkciją fabrikas pagamins jau 2011 metais. Alytaus pramonės parko specializacija nėra griežtai apibrėžta, tačiau investuojantiesiems medienos apdorojimo ir baldų gamybos, mašinų bei įrengimų gamybos, siuvimo, maisto ir gėrimų gamybos, chemijos, statybos sektoriuose būtų lengviau rasti tinkamos darbo jėgos. Šiai pramonei pritaikyta ir logistika.

Jau kelintus metus, pagal investicijų pritraukimą tarp populiariausių esantis Kėdainių regionas įkūręs pramoninį parką siekia pritraukti logistika ir sandėliavimu, statybinių medžiagų pramone, apdirbamąja pramone, gaminių surinkimo pramone užsiimančias įmones. Šalia mažesnių miestų esančiuose parkuose planuojama kursis žemų ir ir vidutiniškai žemų technologijų pramonės įmonės.

Tiesioginės užsienio investicijos -Lietuva 9,9 mlrd EUR
Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui-Lietuva 2791 EUR