Investicijos

Lietuva iš visų Baltijos jūros valstybių turi trumpiausią kranto liniją (apie 90 km) ir mažiausią jūros akvatoriją (apie 7000 km²). Tai sudaro 1,5 proc. Baltijos jūros ploto. Tačiau jūros ir pajūrio reikšmė mūsų mažai šaliai yra itin svarbi ekonomine, kultūrine ir geopolitine prasme. Su jūriniu verslu jau šiandien yra susiję apie 18 proc. viso Lietuvoje sukuriamo BVP. Kita vertus, Lietuvos pajūryje glūdi dar daug neišnaudoto potencialo, kuris intensyviai diegiant inovacijas bei skatinant mokslo ir verslo integraciją gali reikšmingai padidinti šalies ekonomikos plėtrą ir socialinę gerovę.

Lietuvos jūrinis sektorius – tai įvairių jūrinio verslo šakų (jūros transportas, uostai, žvejyba, naudingų išteklių gavyba, pramonė, rekreacija ir kt.), jūrinių fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų bei jūrinių sričių specialistų rengimo sistemų visuma. Plėtojant Lietuvos jūrinį sektorių didžiausias dėmesys skiriamas Klaipėdos uostui – jo unikali geografinė padėtimis sudaro puikias tranzito galimybes tarp Rytų ir Vakarų. Klaipėdos uosto krovos apimtys siekia apie 30 mln. tonų per metus. Čia yra įsikūrusios krovos kompanijos AB KLASCO, UAB „Bega“, LKAB „Klaipėdos Smeltė“, AB „Klaipėdos nafta“, UAB Krovinių terminalas, UAB Klaipėdos konteinerių terminalas, laivybos kompanijos AB „Limarko“, DFDS LISCO ir kt., laivų statybos ir remonto bendrovės AB Vakarų laivų gamykla, AB Baltijos laivų statykla ir kt. Esama uosto infrastruktūra nuolat plečiama ir tobulinama, svarstomos galimybės pastatyti naują giliavandenį uostą.

Viena svarbesnių regionui jūrinio verslo sričių – žuvininkystė. Lietuvoje plėtojamos keturios pagrindinės žuvininkystės sektoriaus šakos: jūrų žuvininkystė, žvejyba vidaus vandenyse, akvakultūra, žuvų perdirbimo pramonė bei žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinka. Griežtėjant žvejybos Baltijos jūroje reikalavimams ir žuvų išteklių apsaugai, vyksta šios šakos pertvarka, vis didesnis dėmesys skiriamas akvakultūros plėtrai ir rekreacinei žvejybai.

Vakarų Lietuvos regionas yra esminis faktorius rekreacijos, jūrinio ir vidaus vandenų turizmo plėtrai užtikrinti. Baltijos jūra, Kuršių marios ir kiti vidaus vandens telkiniai sudaro galimybes plėtoti aktyviam poilsiui skirtus turizmo produktus. Gamtos grožiu, unikaliu smėlio kopų ir žmogaus rankų per šimtmečius išpuoselėtu kraštovaizdžiu išsiskirianti Kuršių nerija – nacionalinis parkas, UNESCO paveldo objektas. Savo gamtinėmis vertybėmis reikšmingos yra ir kitos saugomos bei NATURA 2000 teritorijos: Nemuno deltos ir Pajūrio regioniniai parkai, Kuršių marių biosferos poligonas, Baltijos talasologinis draustinis.

Jūros verslas turi betarpišką sąsają su jūros tyrimais. Šiuolaikinėje visuomenėje bet kokios jūros verslo šakos plėtra neįmanomas be naujų technologijų diegimo ir išsamių aplinkos tyrimų. Šiuos geresnio jūrinio potencialo išnaudojimo ekonominiam augimui ir jūrinės aplinkos apsaugos principus įteisino 2008 metais patvirtinta ES integruota jūrų politika ir specialiai Baltijos šalių vystymosi skatinimui parengta Baltijos jūros regiono strategija. Remiamos priemonės apima jūrų transportą, turizmą, gyvųjų ir mineralinių išteklių naudojimą, energetiką, aplinkosaugą ir kitas su jūra susijusias veiklas.

Jūra Lietuvai yra labai svarbus pragyvenimo bei gerovės šaltinis ir turi didelį ekonominio augimo potencialą. Taigi siekiama, kad šis potencialas būtų kuo geriau išnaudotas subalansuotomis priemonėmis – formuojamas kompleksinis požiūris turi padėti išvengti konfliktų ir padidinti įvairių jūrinės veiklos sričių sąveiką, sustiprinti jų ekonominį potencialą bei išsaugoti aplinką.

Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai Lietuvos Respublikos vyriausybė 2008 m. patvirtino integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) programą. Jūrinis slėnis kuriamas kaip vienas iš penkių prioritetinių mokslo centrų Lietuvoje ir yra vienintelis pajūrio regione – Klaipėdoje. Tam prielaidas sudaro ne tik gerai išvystytas jūrinis verslas, bet ir europinio lygio mokslo darbai bei studijos Klaipėdos universitete. Čia vyrauja akademinės veiklos kryptys, kurių neplėtoja kiti Lietuvos universitetai. Tai jūrų ekologija ir aplinkotyra, jūrų hidrologija, geoinformatika, ichtiologija ir žuvininkystė, laivyno techninė eksploatacija, jūrinės mechatroninės sistemos, jūrų ūkio technologijos, laivų elektros įranga ir automatika, laivų projektavimas ir statyba. Klaipėdos universitete pagal jungtinę Erasmus Mundus programą vykdomos tarptautinės magistratūros ir doktorantūros studijos. ES pavyzdiniame mokslo centre Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institute (Coastal research and planning institute) tiriamos jūrų, lagūnų ir kranto zonos ekosistemos, kuriami prognozių modeliai. Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje (Lithuanian Maritime Academy) pagal naujausius tarptautinius standartus rengiami jūrininkai ir kiti jūrinių sričių specialistai.

Jūrinio slėnio paskirtis – sukurti jūrinių žinių branduolį, t. y. sutelkti potencialą ir sudaryti glaudesnes jūrinio mokslo, studijų ir verslo sąveikos sąlygas. Šios programos iniciatorių, partnerių ir dalyvių yra plėtojamos dvi kryptys: jūros aplinka ir jūrinės technologijos. Globali klimato kaita kartu su antropogeniniu poveikiu pavojinga ne tik jūrinės aplinkos stabilumui, bet ir pakrančių gyventojų gyvenimo kokybei, veikia įvairius ūkio sektorius. Dėl jūros lygio kilimo, yrančių krantų, nykstančių saugomų teritorijų, invazinių organizmų visuomenei kyla vis naujų rūpesčių. Racionalus gamtos išteklių naudojimas turi būti grindžiamas ekosisteminiu požiūriu, paremtu išsamiais moksliniais tyrimais. Klaipėdoje yra sutelktas beveik visas Lietuvos laivų statybos ir remonto sektorius, kuriam ES skiria ypač daug dėmesio. Čia siekiama įgyvendinti Europos Sąjungos laivų statybos ir remonto sektoriaus strategijos „LeaderSHIP 2015“ principus: išlaikyti technologinę lyderystę, diegti saugias ir draugiškas aplinkai laivų statybos ir remonto technologijas.

Įgyvendinant šią ambicingą programą Klaipėdos universiteto bazėje iki 2013 m. pradės veikti Nacionalinis jūrinio mokslo ir technologijų centras, kurį sudarys jūros ekosistemų, jūros chemijos, žuvininkystės ir jūrinės akvakultūros, vandens transporto technologijų ir jūrinių konstrukcijų patikimumo laboratorijos. Šiuo tikslu jau pradėta kurti mokslo ir studijų infrastruktūrą – statomas mokslinių laboratorijų pastatas su visa reikalinga laboratorine įranga, bus įsigytas naujas mokslinių tyrimų laivas.
Daugiau informacijos apie jūrinio slėnio programos įgyvendinimą: www.balticvalley.lt


Straipsnio publikavimas finansuojamas iš ES fondų pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ VP1-3.1-ŠMM-05-K priemonę tematinių tinklų, asociacijų veiklos stiprinimas vykdant projektą Asociacijos „Baltijos slėnis“ veiklos stiprinimas (BALTIJA).