Pramonė

Po 20 metų pertraukos energetikų sostine vėl tapo Elektrėnai. Paskutinį 2009 metų vakarą sustabdžius Ignalinos atominę elektrinę, tarp sostinės Vilniaus ir Kauno veikianti Lietuvos elektrinė tapo didžiausia šalies elektros gamintoja.
 
Pastaruosius pora dešimtmečių ši elektrinė buvo rezervinė. Jos specialistai privalėjo nedelsdami pradėti tiekti elektros energiją, jeigu jos gamyba sustotų atominėje elektrinėje. Taip nutikdavo vidutiniškai tris kartus per metus, o elektrėniškiai visuomet nepriekaištingai vykdydavo savo pareigą.
 
Artėjant 2010 m. dalis Lietuvos visuomenės baiminosi – ar pakaks elektros energijos uždarius Ignalinos atominę elektrinę. Tačiau patikimai veikianti Lietuvos elektrinė nepavedė ir šiuo metu aprūpina apie trečdalį Lietuvos elektros poreikio.
 
Lietuvos elektrinės patikimumas iš tiesų nekelia jokių abejonių.

 
’’Lietuvos elektrinė yra garantas, kad šalis iki 2020 metų nepritrūks elektros energijos’’ - sako Lietuvos elektrinės vadovas Pranas Noreika.
 
5-asis, 6-asis, 7-asis ir 8-asis elektrinės blokai per pastaruosius 4 metus buvo atnaujinti, įdiegta šiuolaikiška valdymo įranga. Dar du blokai taip pat paruošti dirbti. Likę 2 senesni 150 megavatų galios blokai taip pat gali dirbti, jie nuolat įjungiami ir tikrinami. Beje, jei visi blokai dirbtų visu pajėgumu, Lietuvos elektrinė pagamintų daugiau elektros energijos negu vienas Ignalinos atominės elektrinės blokas.
 
Ignalinos atominės elektrinės galia buvo 1350 megavatų, o Lietuvos elektrinės – 1800 megavatų. Taip kad vien tik Lietuvos elektrinės (LE) pajėgumų užtenka pilnai patenkinti dėl IAE uždarymo atsiradusį elektros energijos trūkumą.
 
Kyla naujas blokas
 
Praėjusių metų pabaigoje šalia jau veikiančios elektrinės pradėtas statyti naujasis 450 megavatų galios elektrinės blokas. Jame elektros gamybai bus naudojamos tik dujos.
 
Konkursą statyti naująjį bloką laimėjo Ispanijos bendrovė „Iberdrola Ingeneria y Construccion S.A.U.“, o svarbiausius įrenginius pagamins JAV įmonė „General Electric“. Pusę reikiamų pinigų (projekto vertė 1,1 mlrd. litų) projektui skyrė Europos Sąjungos fondai. Naujojo bloko statybą planuojama užbaigti 2012 metų rudenį. Jame gaminama elektra atpigs maždaug 30 procentų.
 
„Pradėjus naudoti šį bloką jau bus galima svarstyti apie elektros energijos kainos vartotojams sumažinimą“, - svarstė Lietuvos elektrinės vadovas P.Noreika.
 
Taigi kaip Lietuvos elektrinė galės konkuruoti kainomis, kai visi vartotojai galės pasirinkti tiekėją?
 
Anot P.Noreikos, naujas 450 MW galios blokas galės konkuruoti. Kita vertus, pasibaigus krizei ir išaugus elektros poreikiui, reikėtų statyti dar vieną 450 MW galios bloką, panašų į tą, kuris jau pradėtas statyti Elektrėnuose.
 
Lietuva ir gamina, ir importuoja

Dar prieš uždarant atominę elektrinę kai kas Lietuvoje spekuliavo, kad po 2010 m. sausio 1 d. Lietuva liks priklausoma nuo užsienio elektros energijos tiekėjų. Tačiau nieko panašaus neįvyko „Lietuva visada turės galimybę pasakyti – ačiū, nereikia, turim savo užtektinai. Tai tik kainos klausimas“, - įsitikinęs P.Noreika.

Šiuo metu Lietuvoje elektrą gamina ne tik Lietuvos elektrinės, bet ir Vilniaus bei Kauno šiluminės elektrinės, Kruonio hidroakumuliacinė, Kauno hidroelektrinė, vėjo jėgainės. „Pusę Lietuvai reikalingos elektros energijos turėtų būti pagaminta Lietuvoje“, - pabrėžė Lietuvos elektrinės generalinis direktorius P.Noreika.

Žinoma, rusiškos elektros importuotojai Lietuvoje gali pasiūlyti konkurencingas elektros kainas. Iš Rusijos dujas, reikalingas elektrinėms, Lietuva perka europinėmis, o kartais ir didesnėmis, kainomis. Mazutą, kuris gali būti naudojamas Lietuvos elektrinėje, irgi.

„Bet pačioj Rusijoj elektrinės moka už kurą perpus mažiau. Tai jie atitinkamai gali ir pardavinėti pigiau, žinoma, jeigu tik turi perteklinės elektros energijos elektros. Rusams tai apsimoka, galų gale, tai apsimoka ir mūsų vartotojams“, - pridūrė P.Noreika.

Galioja tie patys konkurencijos dėsniai

Elektros energija – tokia pati prekė kaip ir visos kitos ir jai galioja tie patys konkurencijos dėsniai. Lietuva šiuo metu importuoja elektros energiją iš Rusijos, Baltarusijos, Latvijos, Estijos. Ateityje numatoma elektrą importuoti ir iš Ukrainos. Elektrą įmanoma importuoti ir iš Skandinavijos, bet nedaug – tik apie 300 MW per ESTLINK jungtį (ją Baltijos šalys pastatė kartu ir povandeniniame kabelyje Estija – Suomija (pasidalino po 100 MW galios). Nepriklausomi elektros tiekėjai elektrą parduoda per nuo šių metų pradžios pradėjusią veikti Lietuvos elektros biržą.

Daug kalbama ir apie žaliąją vėjo energiją ir jos Lietuvoje artimiausiu metu planuojama turėti apie 100 MW. O jeigu nėra vėjo? Kas tada? Atjungt vartotojus? Aišku, kad ne. Reikia atitinkamo rezervo. Tad kai viską sudedi, paaiškėja, kad brangi ta vėjo energija. Iš esmės tai prabanga, kurią gali sau leisti tik turtingos šalys.