Pramonė

Lietuvos ekonomika 2010 metais sparčiai kilo į viršų. Nors lietuviai neskubėjo atverti piniginių, tačiau eksportas šovė į neregėtas aukštumas. Verslas pasinaudojo Europos šalių ekonomikų stiprėjimu, rado naujas rinkas ir pirkėjus. Apskritai, augo visa pramonė, orientuota į užsienio prekybą.

Šalies BVP augo visus ketvirčius, o metų pasiekimas – 1,3 proc. augimas pradžiugino krizės nukamuotą didžiausią Baltijos šalį.

Pramonei – augimo metai
Lietuvos pramonei 2010 – ieji buvo augimo metai. Tiesa, ne visiems. Kodėl? Priežastys pakankamai aiškios – augo tie, kurie sugebėjo rasti užsakymų užsienyje, o tebesmuko tie, kurie priklausė nuo vidaus vartojimo. Lietuvių vartojimas praėjusiais metais vis dar tebuvo stagnacijos būsenoje – pinigines gyventojai atverdavo nenoriai, palyginti su kitų Europos valstybių vartotojais. Tačiau vasarį dar baigusi su minuso ženklu, šalies pramonė kovą jau fiksavo 1 proc. augimą, o lapkritį pasiekė metų rekordą – 17,1 proc.

Taigi 2008-2009 metais, susidūrusios su sunkiais ekonominiais išbandymais, gamybos įmonės atsitiesė. Paklausa užsienyje išjudino gamybininkus. Lietuvos pramonė pernai kovą pradėjo augti po 17 mėnesių pertraukos – tiek truko recesija.

Tačiau jau balandį Lietuvos pramonė augo sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje.

Du trečdaliai gaminių – į užsienį
Didžiausius atsigavimo ženklus parodė apdirbamoji pramonė – 8,3 proc. augimas. Naftos, pieno perdirbimas kilo į viršų. Bet tą augimą skatino eksportas. Apskritai, 66,5 proc. visų Lietuvoje pernai pagamintų produktų iškeliavo į užsienį.

Tiesa, pats gamybos atsigavimas Lietuvoje buvo netolygus. Kai kurios šakos, pavyzdžiui popieriaus, farmacijos ir chemijos, jau priartėjo ir viršijo visų laikų aukštumas. Taigi greitesnis gamybos atsigavimas priklausė nuo to, kaip ši pramonės šaka orientuota į užsienio rinkas. Tie, kas orientavosi į vidaus rinką, taip greitai atsitiesi negalėjo.

Štai užsienyje parduodamų gumos ir plastiko produktų, medienos gaminių, baldų ir drabužių gamintojai augo sparčiau nei klestėjimo metais. Tačiau maisto gamyba tebesitraukė.

Galima teigti, kad pramonės produkcija tampa vis labiau orientuota į užsienio rinkas . Pramonės produkcija augo beveik visose srityse, šiek tiek 0,6 proc. produkcijos apimtis sumažėjo maisto produktų gamyboje, 14 proc. apimtys smuko elektros gamyboje, pardavime ir paskirstyme.

Logistika ir vežėjai stebina
Neskaitant naftos produktų gamybos, kuri sudaro apie trečdalį visos apdirbamosios gamybos, maisto gamyba yra didžiausia šaka, sudaranti maždaug šeštadalį visos šalies gamybos. Maisto produktų gamintojų atsigavimą apsunkino vis dar mažėjusi vidaus paklausa, nuo kurios jie tebėra labai priklausomi. Džiugiais rezultatais pernai dar negalėjo pasigirti ir statybos, mažmeninės prekybos, žemės ūkio sektoriai. Tai daugiau nuo vidaus vartojimo priklausančios pramonės šakos, todėl jų augimas prognozuojamas ateityje, kai lietuviai plačiau atvers pinigines savo šalyje. Tačiau augo energetikos, transporto ir ryšių paslaugų sektoriai. Logistikos ir pervežimo verslas praėjusiais metais Lietuvoje stebino analitikus. Būtent transporto verslą ekonominė krizė buvo itin supurčiusi, tačiau vežėjai ir sandėliavimo verslas greičiausiai atsitiesė. Tiesa, dėl to lietuviai taip pat turi būti dėkingi Vakarų šalių vartotojams, o taip pat savo šalies eksportuotojams.

Statybos laukia palankios situacijos
Analitikai 2010 metus Lietuvoje vadina gyvenamųjų namų statybos sąstingio metais. Tepastatyta 2899 nauji gyvenamieji namai su 3667 butais, o tai yra tik 39 proc. visų 2009 metais pastatytų butų. Bankai vis dar šykščiai dalino būsto paskolas, o maržos išaugo iki neregėtų aukštumų.

Tiesa, Lietuvoje vyravo individualių namų statyba.Pernai pastatyti 2877 namai. Taigi bendra statybų statistika nuo 2009 m. atsiliko tik 5,6 proc., o iš viso darbų atlikta už 5,4 mlrd. litų.

Dar didesnis krytis buvo negyvenamų namų statybose -- 63 proc. mažiau nei užpernai.

Tiesa, krizės metu merdėjusi statybų rinka Lietuvoje ėmė atsigauti tik trečiąjį ketvirtį. Tai rodo padidėjęs statybų leidimų skaičius. Pagaliau nekilnojamojo turto statybų ir bankų bendradarbiavimo “ledai” pradėjo tirpti. Taigi tai, kad bankai pradėjo drąsiau atrišti pinigų srautus, lėmė ir statybos sektoriaus atsigavimą. Tiesa, daugiau judesių užfiksuota sostinėje, o provincijoje nekilnojamojo turto rinka dar tebuvo sustingusi.

Žemės ūkį kėlė kainos
Panašiai kaip ir trąšų atveju, Lietuvos žemės ūkį 2010-aisiais augino padidėjusios supirkimo kainos. 2010 m. žemės ūkio pridėtinė vertė to meto kainomis sudarė 2,3 mlrd. litų ir buvo 13,5 procento didesnė negu 2009 m. Tai lėmė 13,6 procento padidėjusios žemės ūkio produktų supirkimo kainos. Žemės ūkio produkcijos buvo pagaminta už 6,4 mlrd. litų, o tai 7,9 procento daugiau negu 2009 m.. Nors javų ir bulvių derliai buvo menkesni, tačiau aukštesnės supirkimo kainos žemdirbius apsaugojo nuo praradimų. Ypač padidėjo javų supirkimo kaina – 22,6 procento, bulvių – 21,3, rapsų sėklų – 20,7 procento.

Gyvulininkystės produkcija augo dėl didesnio išaugintų gyvulių ir paukščių skaičiaus, tačiau sumenko pieno priemilžis sumažėjo, kiaušinių surinkimas – 5 procentais. Gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos padidėjo 10,3 procento, taigi ir šiuo atveju nuostolių išvengta. Neabejotinai, kad pernai Žemės ūkį augino Europos Sąjungos parama.

Maisto gamyba buvo viena iš nedaugelio apdirbamosios gamybos šakų, kurios apimtys tebemažėjo ir praėjusiais metais.

Inovacijose – įkvepiantys pavyzdžiai
Lietuva pasaulyje pagal plačiajuosčio interneto greitį yra antra, nusileidžia tik Pietų Korėjai. Tačiau pagal inovacijų ir aukštųjų technologijų statistiką dar bejėgiškai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Pasauliniame inovacijų indekse 2009–2010 m. Lietuva užėmė 39 vietą iš 132 valstybių. Aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų kūrimas Lietuvoje 2010 m. sudarė 5–6 proc. Lietuvoje sukuriamos pridėtinės vertės ir BVP. Specialistai pažymi, kad tokiais mažais skaičiais labai stebėtis nederėtų, nes pagrindinis Lietuvos aukštųjų technologijų pasididžiavimas – lazerių ir biotechnologijų pramonės šakos yra labai nedidelės. Pavyzdžiui, lazerių ir šviesos mokslo bei technologijų sektoriuje dirba apie 450 žmonių, o bendra įmonių apyvarta sudaro apie 120 mln. Tačiau Lietuvai turi ir kuo pasigirti. Kai kurios lietuviškos bendrovės kuria tokią išskirtinę produkciją, kad visame pasaulyje turi tik po kelis konkurentus. Tik keliolika įmonių pasaulyje gamina tokias biometrines technologijas, kaip Lietuvoje veikiančios “Neurotechnology” darbuotojai. Vos tris konkurentus pasaulyje turinti Lietuvos įmonė “Geola Digital” – skaitmeninių hologramų, atliekamų optiniu lazeriu, pradininkė pasaulyje. 2009 m. įmonė į rinką įvedė technologiją, leidžiančią iš mobiliuoju telefonu nufilmuoto įrašo sukurti skaitmeninę 3D hologramą. O kasmet naujų produktų rinkai pristatanti bendrovė “Teltonika” 2011-aisiais planuoja sukurti net 400 naujų darbo vietų Lietuvoje. Po truputį tarptautinį pripažinimą pelno ir jokio ankstesnio įdirbio neturinčios moderniųjų technologijų įmonės. Mobiliųjų aplikacijų bendrovė “GetJar” ir jos vadovas Ilja Laursas, jau prieš kelerius metus išgarsėjęs pasaulyje, pernai pagaliau pastebėtas ir Lietuvoje. Ši lietuviška bendrovė pagal iš jos portalo parsisiunčiamų programų skaičių nusileidžia tik galingajai “Apple” kompanijai. Pirmąją saulės elementų gamybos liniją prieš metus atidarė bendrovė “Precizika-MET SC”, sukūrusi lietuvišką saulės elementų gamybos technologiją. 2010-ųjų pabaigoje bendrovė “BOD Group” Lietuvoje jau pradėjo statyti saulės elementų gamyklą, kurioje veiks ir mokslinių tyrimų centras.

Uoste – daugiau krovinių
Stulbinančius augimo ženklus pernbai rodė ir vienintelis Lietuvoje Klaipėdos jūrų uostas. Jo augimą šįmet sausį vainikavo lyderio pozicija Baltijos šalyse pagal krovinių skaičių. Iš viso per per 2010 metus Klaipėdos uoste perkrauta 31,27 mln. t jūrinių krovinių, o tai 12,2 daugiau nei užpernai. Pagal krovinių apyvartą Baltijos šalyse Klaipėdos uostas lenkė kaimynus latvius, tik nusileido Talino uostui. Tačiau sausį lietuviai pralenkė ir Estijos sostinės uostą. Padidėjęs trąšų pirkimas augino ir uostą (21,6 proc.daugiau). Atsigavęs vežėjų verslas užtikrino, kad konteinerių perkrovimas augtų visus metus (31 proc. daugiau). Tiesa, į uostą įplaukė 7,7 proc. mažiau laivų, tačiau 18 proc. padaugėjo keleivių skaičius -- iki 321 tūkstančio.