Pramonė

Visada kviečiau kurti Lietuvą, kuri būtų pajėgi atlaikyti globalią konkurenciją. Esu tikras, kad šis Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas – kaip ir ankstesni - yra dar vienas geras žingsnis šia kryptimi. Lietuva turi visas galimybes tapti dinamiška, atvira, nebijančia globalios konkurencijos ir gebančia globaliai konkuruoti šalimi. Šalimi, kuria visi didžiuosimės ir kurioje visiems bus gera gyventi. Dabar – geriausias laikas investuoti į ilgalaikę Lietuvos ir jos žmonių ateitį.
Lietuvoje liepos 4 – 5 dienomis vyksta Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas. Jo išvakarėse Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas atsako į žurnalo “Made in Lithuania” klausimus.

- Valstybės pažangos taryba kuria Lietuvos viziją 2030. Ar numatyti konkretūs veiksmai, kurie padidintų Lietuvos konkurencingumą globaliame pasaulyje artimiausiame dešimtmetyje?
- Lietuvos pažangos strategijoje ”Lietuva2030” numatytos šalies vizijos įgyvendinimo kryptys nukreiptos į pažangos procesų skatinimą, kurie lems teigiamus pokyčius visose visuomenės gyvenimo srityse. Pagrindinę įtaką sėkmingai šalies raidai turės Lietuvos piliečių kultūros, mąstymo, visuomenėje vyraujančios vertybės ir elgsenos pokyčiai, kurie yra būtini norint, kad šalis būtų pasiruošusi kaitai, nebijotų naujovių, o jas kurtų ir diegtų, drąsiai priimtų globalios konkurencijos iššūkius. Strategija numatoma stiprinti pamatinius visuomenės gebėjimus, užtikrinančius darnią valstybės raidą, padedančius reaguoti į pasaulinius pokyčius ir kurti aukštą visuomenės gyvenimo kokybę.

Lietuvos konkurencingumo globaliame pasaulyje didinimas yra vienas iš horizontalių siekių, apimančių visas Strategijos sritis. Tiek visuomenėje, tiek ekonomikoje ir valdyme inicijuojami pokyčiai turės įtakos pasirengimui globaliems procesams ir konkurencingumo didėjimui. Kita vertus, Strategijoje numatomos ir konkrečios iniciatyvos, turinčios įtakos konkurencingumo augimui.

Turime inicijuoti tokius pokyčius, kurie užtikrintų kiekvieno asmens individualių gebėjimų ugdymą, jų pritaikymą ir pripažinimą. Reikia gebėti pažinti pasaulį ir jo įvairovę, taip pat visuotinai valdyti šiuolaikinius pažinimo instrumentus – mokėti užsienio kalbų ir pasitelkti informacines technologijas. Įgyvendinant Strategiją išskiriama veiklios visuomenės koncepcija, kuria siekiama užtikrinti, kad visuomenės nariai nebijotų pokyčių, būtų atviri naujoms idėjoms ir globaliai konkurencijai.

Dalis Strategijos yra tiesiogiai nukreipta į šalies ekonomikos konkurencingumo didinimą. Konkurencingumo siekiama trimis esminėmis kryptimis: 1) sukuriant palankiausią verslui aplinką Šiaurės ir Baltijos valstybių regione; 2) skatinant socialiai atsakingo verslo dominavimą; 3) didinant ekonomikos integralumą regionų ir ES mastu. Svarbu pažymėti, kad ypatingas dėmesys skiriamas verslumo skatinimui ir verslo aplinkos supaprastinimui. Turi būti užtikrinama, kad kiekvienas verslus pilietis turėtų galimybę pradėti verslą ir jį sėkmingai vystyti, būtų mobilus darbo ir mokslo rinkoje.

Suprantame, kad kaita neišvengiamai palies ir viešojo valdymo procesus. Todėl reikia siekti, kad viešasis valdymas atitiktų besikeičiančios visuomenės lūkesčius, žengtų žingsniu priekyje ir aktyviai skatintų pažangos procesus, padėtų pasiruošti globaliai konkurencijai ir pats būtų strategiškai pajėgus priimti ateities iššūkius.


- Kaip valstybė numato skatinti naujų, progresyvių verslų steigimąsi?
- Šiuo metu Vyriausybėje svarstoma Investicijų pritraukimo 2011-2019 metais programa. Įgyvendinus šią Programą į Lietuvą būtų sparčiau pritraukiamos aukštosios ir vidutiniškai aukštos technologijos, kuriančios didelę pridėtinę vertę, bei kuriamos aukštos kvalifikacijos kokybiškos darbo vietos. Atsižvelgiant į esamą Lietuvos Respublikos situaciją, struktūrinius ūkio pokyčius, pasaulines tiesioginių užsienio investicijų srautų tendencijas, tarptautinių konsultacinių kompanijų tyrimų išvadas bei ekonomikos ekspertų nuomonę, išskyrėme aukštą pridėtinę vertę kuriančias prioritetines veiklos sritis: paslaugos (verslo paslaugos, moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, logistika, medicinos paslaugos), aukštą pridėtinę vertę kurianti gamyba aukštųjų technologijų srityje (biotechnologijos, švariosios technologijos bei informacinės technologijos ir telekomunikacijos, pažangiosios technologijos); klasterizuota aukštesnės pridėtinės vertės siekianti tradicinė pramonė (inžinerija, chemija, plastikas, maisto ir baldų bei tekstilės pramonė).

Įgyvendinant Programą, pirmenybė bus teikiama investicijoms, susijusioms su aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų sektorių plėtra arba didelės pridėtinės vertės produktus kuriančių įmonių gausinimu, aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimu, reikiamos kvalifikacijos specialistų pritraukimui, įskaitant išvykusius į užsienį lietuvius. Skatinsime paslaugų, gamybos ir apdirbamosios pramonės įmones, siekiančias aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų panaudojimo bei didelės pridėtinės vertės produktų kūrimo ir eksporto. Vyriausybės pripažintiems strategiškai svarbiems infrastruktūros plėtros ir energetikos TUI projektams bus kuriamos ir taikomos papildomos finansinės ir nefinansinės paskatos.

- Pastaraisiais metais buvo skirtos didžiulės investicijos integruotų verslo, mokslo ir studijų slėnių idėjos įgyvendinimui. Kokias galimybes atvers šis projektas? Kaip bus siekiama pritraukti užsienio investicijas?
- Šių slėnių pagalba norime racionaliai išdėstyti ir sukoncentruoti Lietuvos mokslo ir studijų sistemos fizinių ir technologijos mokslų, civilinės inžinerijos mokslo potencialą ir sudaryti tolesnės jų plėtros sąlygas – sukurti tarptautinio lygio mokslo, studijų ir žinioms imlius verslo centrus. Tokie slėniai sudarys sąlygas atsirasti naujoms nurodytųjų sričių žinioms ir technologijoms, leis jas skleisti, kurti ir diegti naujų aukštųjų technologijų produktus, kurti naujas paslaugas, pritraukti tiesioginių užsienio investicijų į aukštąsias technologijas.
Didelis mokslo potencialas ir kvalifikuota darbo jėga padės pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų, kviesti užsienio mokslininkus ir paskatinti grįžti užsienyje studijas baigusius Lietuvos mokslininkus. Slėniuose sukurta infrastruktūra, atliekami moksliniai tyrimai, studijos ir galimybė aktyviau taikyti mokslo rezultatus gamyboje ir versle, paskatins naujų technologinės pakraipos ir orientuotų į mokslo rezultatų taikymą ūkio subjektų kūrimąsi, sudarys sąlygas žinioms imlaus verslo įmonėms bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis, tyrėjų grupėmis, pritraukti daugiau užsienio investicijų į Lietuvos sektoriaus verslą ir mokslą, didinti Lietuvos mokslo ir technologijų konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.

Jau dabar galime pasidžiaugti, kad kasmet į Lietuvą grįžta vis daugiau užsienyje mokslo laipsnius įgijusių ar stažuotėms išvykusių biotechnologijos srities mokslininkų. Pavyzdžiui, vien į Biotechnologijos institutą per pastaruosius 5 metus po daugiau nei 3 metus trukusios mokslinės praktikos, atliktos užsienyje, sugrįžo, savo žinias, patirtį ir laimėtus tarptautinių fondų garantus Lietuvai parvežė 17 mokslininkų.
Patrauklios mokslo atradimų komercinimo sąlygos vilios tarptautines korporacijas vykdyti tyrimus Lietuvoje, kas gerins Lietuvos mokslo įvaizdį, pritrauks papildomų lėšų mokslo institucijų veiklai finansuoti. Tad drąsiai galima tvirtinti, kad tokie slėniai tampa svarbiu traukos centru atitinkamo aukštųjų technologijų ir tyrimų segmento žiniomis grįstam verslui ir tiesioginėms užsienio investicijoms.

- Pažvelkime į Lietuvos ateitį ir į tuos, kurie ją kurs. Kodėl mūsų šalis nebėra patraukli jauniems žmonėms, masiškai išvykstantiems studijuoti ir dirbti į užsienį? Kokios strategijos bus imtasi artimiausiu metu sukurti palankias sąlygas jaunam žmogui pradėti savarankišką gyvenimą Lietuvoje?
- Globalizacijos amžiuje į išvykusius Lietuvos gyventojus neturime žiūrėti kaip į prarastą tautos dalį. Galime ir turime pasitelkti pasaulio lietuvius Lietuvos ekonominei ir socialinei gerovei kurti, kultūrai puoselėti. Svarbu suvokti, kad esame viena tauta. Štai ir Strategijoje „Lietuva 2030“ numatyta vykdyti aktyvią užsienio lietuvių įsitraukimo į Lietuvos gyvenimą programą, įtvirtinančią abipusį partneryste ir pagarba grįstą bendradarbiavimą ir kuriančią paskatas pasaulio lietuviams išlaikyti ir puoselėti tautinį tapatumą, stiprinti tarpusavio ryšius ir jų ryšius su Lietuva.

- Po pasaulį išsibarstę gabūs lietuviai – verslininkai, mokslininkai, kultūros atstovai – garsina Lietuvos vardą savo darbais, tačiau kartais girdime jų nusiskundimų, kad Lietuvoje jų vertinga patirtis niekam neįdomi. Ar valstybė pakankamai įvertina užsienyje patirties įgijusių lietuvių nuomonę ir sukuria jiems galimybę prisidėti prie šalies gerovės kūrimo?
- Galbūt pagrindo nusiskundimams duoda tai, kad Lietuvą riboja kuklūs finansiniai ištekliai. Ne vienas verslininkas ar mokslininkas vakaruose padaro gerą karjerą, atitinkamai „pabrangsta“ kaip specialistas ir pasidaro Lietuvai sunkiai „įperkamas“. Panaši padėtis krepšinyje, kai geriausi krepšininkai Lietuvos klubams yra stačiai per brangūs. Vienintelis vaistas yra kelti ir modernizuoti ekonomiką ir kurti darbo vietas geriausiems, tačiau kartu galima pastebėti, kad gerą karjerą Vakaruose galima suderinti su gerais darbais Lietuvai. Mūza Rubackytė, Violeta Urmanavičiūtė-Urmana reguliariai bendrauja su Lietuvos publika. Kaip ir vakarų klubuose žaidžiantys krepšininkai užsiima labdara Lietuvoje, ar besiplėtojantys aukštųjų technologijų sektorius sudaro sąlygas grįžti Lietuvos mokslininkams, O vakaruose likę dirbti mokslininkai gali bendrauti su likusiais Tėvynėje per įvairias mainų programas. Kiek leidžia išgalės Lietuvos Vyriausybė pasiryžusi padėti globaliame pasaulyje pasklidusiems lietuviams palaikyti ryšius su gimtine.

Nuotraukoje
Andrius Kubilius
LR Ministras Pirmininkas