Pramonė

Lietuvos alaus daryklos negalėtų pasigirti tokiais gamybos mąstais kaip jų kolegos Vakaruose. Tačiau lietuviško alaus skonis ir kokybė įsitvirtinti pasaulinėje rinkoje. Lietuvos aludarių gildijai nesvetimos socialinės akcijos, ji pirmoji ir bene vienintelė yra priėmusi savo profesijos atstovų garbės kodeksą.

Apie tai, kaip sekasi Lietuvos aludariams išlikti konkurencingiems, “Made in Lithuania” pokalbis su aludarių gildijos prezidentu Sauliumi Galadausku.

- Pagrindinė šių metų Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo tema - konkurencingos valstybės kūrimas. Kaip Lietuvos aludariams pavyksta įsitvirtinti globalioje pasaulio rinkoje ir kokie kyla iššūkiai?

- Lietuvos aludariai padarė viską, kad lietuviškas alus būtų konkurencingas – alaus skoniu ir kokybe drąsiai galime varžytis su geriausiais pasaulio aludariais ir tai patvirtina aukščiausi apdovanojimai prestižiškiausiuose tarptautiniuose alaus čempionatuose. Mūsų Gildijos aludariai eksportuoja savo produkciją į 35 pasaulio šalis. Geras lietuviškas alus jau tapo vienu iš turizmo traukos objektų ir viena iš vizitinių kortelių. Pavyzdžiui, britai mokomi baruose tarti lietuviško alaus pavadinimus – prekiniai ženklai vidaus rinkoje tokie stiprūs, kad populiarumu nukonkuruoja garsiausius pasaulinius.

Žinoma, įsitvirtinti brandžiose rinkose ir konkuruoti su pasauliniais gigantais yra labai sunku, dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, bet kuri didžiausia Lietuvos alaus darykla yra visiška nykštukė, lyginant su didžiosiomis Europos daryklomis. Vienoje didelėje Lenkijos, Prancūzijos ar Čekijos alaus darykloje per metus galima pagaminti tokį kiekį alaus, kurio užtektų visų trijų Baltijos šalių poreikiams patenkinti.

Kai kalbam apie tokio masto ekonomiką, įsivaizduokite kokie yra kaštų skirtumai. Tam, kad prekiauti lietuvišku alumi pavyzdžiui kokiame nors dideliame Jungtinės Karalystės mažmeninės prekybos tinkle reikia garantuoti tiekimo kiekius, o tai reiškia, kad reikia papildomai investuoti į gamybos pajėgumus, o tada dar kelis kartus tiek į reklamą ir tikėtis sėkmės.

Nei vienam Lietuvos aludariui tai ne pagal pečius. Juolab, kad šalyse, kurios garsėja savo alumi (pvz. Čekija, Vokietija, Danija), valdžia aludariuis visaip palaiko, o pas mus verslas, garsinantis Lietuvą, kai kurių politikų tiesiog bandomas kriminalizuoti, nes kitaip visiško reklamos uždraudimo paaiškinti negalima

Kaip minėjau per penkioliką metų lietuviai sukūrė labai stiprius alaus prekės ženklus, tačiau, jeigu nuo kitų metų įsigalios Seimo priimtas visiškas alkoholio reklamos draudimas, tai praktiškai reikš prekinių ženklų naikinimą.

Dar kalbant apie įsitvirtinimą globaliose rinkose, galiu pasakyti, kad kai kurie keisti Europos Komisijos susitarimai su Pasauline Prekybos Organizacija, kelia rimtų problemų vietos gamintojams net savose rinkose. Alui iš trečiųjų šalių (tame tarpe iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos) į ES nustatytas nulinis importo muito tarifas, nors, eksportuodami lietuvišką alų į minėtas šalis, mokame didžiulius importo mokesčius. Vynui importo mokesčiai yra, o alui ir degtinei nėra, tad ar nekeistas susitarimas. Tiesa jis priimtas dar prieš Lietuvai įstojant į ES ir Lietuva jo pakeisti vienašališkai negali, tad turime pigų alų iš Baltarusijos valstybinės alaus daryklos su lietuviškomis etiketėmis.

- Kaip technologijos ir vadybos inovacijos lemia Lietuvos aludarių gildijos kasdienybę?

- Alaus sektorius labai konkurencingas, tad inovacijos yra vienas pagrindinių sėkmės faktorių. Kita vertus, tai labai konservatyvus produktas, kuris gaminamas visu šimtu procentu tik iš natūralių, organinių žaliavų – vandens, salyklo (daigintų miežių arba kviečių grūdų), apynių ir mielių. Kadangi yra labai daug salyklo, apynių ir mielių rūšių, tai mes neturime baimintis, kad inovacijų ir kūrybos resursai išsisems, kaip kad, nereikia bijoti jog nebesukursime naujos muzikos, nes natų kombinacijos išsisems. Moderni technologinė įranga labai svarbi būtent todėl, kad alus daromas tik iš natūralių, organinių medžiagų, ir, norint išlaikyti jo stabilų skonį ir kokybę, reikia labai modernių technologijų ir profesionalių aludarių. Alaus Lietuvoje parduodama milijonais litrų, o tokių kiekių kokybiškai pagaminti be normalios technologinės įrangos neįmanoma. Kalbos, kad technologijos mažina alaus natūralumą yra netiesa ir greičiausiai platinamos tų, kurie nepajėgia tokių technologijų įsigyti. Kalbant apie vadybos inovacijas– didžiuojuosi vadovaudamas vienai iš tradiciškiausių pagal amatą ir vienai moderniausių pagal vadybos lygį ir organizacinę kultūrą asociacijų.

- Lietuvos aludarių gildija garsėja socialine atsakomybe. Kodėl jums tai rūpi?

- Jau sakiau, kad didžiuojuosi mūsų Gildijos narių - alaus daryklų vadovų sąmoningumu ir aukšta įmonių organizacine kultūra, jiems socialinė atsakomybė yra viena iš kertinių vertybių. Esame pirmoji pramonė sukūrusi savo veiklos etikos kodeksą („Aludarių Garbės Kodeksas“) ir jo laikomės. Didelį dėmesį skiriame savireguliacijai, nes ne viską galima sureguliuoti įstatymais, o dar yra daugybė pavyzdžių, kuomet tų įstatymų tiesiog nesilaikoma. Kodėl mums tai rūpi? Todėl, kad socialinė atsakomybė nėra mados reikalas – tai brandaus verslo sąmoningumo išdava ir vienas iš ilgalaikės sėkmės garantų. Būti socialiai atsakingam tiesiog apsimoka, nes, galų gale, ką pasėsi tą ir pjausi.

- Kaip Lietuvos aludariai suvokia atsakomybę prieš vartotojus?

- Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, alus yra vienas iš tradicinių gėrimų. Manome, kad saikingas alaus vartojimas gali būti ir yra vakarietiškos bei lietuviškos kultūros dalimi. Tuo pačiu suvokiame, kad alus yra, nors ir silpnas, bet alkoholinis gėrimas. Būdami socialiai atsakingais vartotojų atžvilgiu, mes per įvairias socialines reklamas siekiame, kad nepilnamečiai nevartotų alkoholio, o suaugę nesėstų už vairo išgėrę, kad vartotų saikingai ir panašiai. Mes nei kiek ne mažiau nei radikalūs akyvistai, skelbiantys “šventąjį karą” legaliems alkoholinių gėrimų gamintojams, norime blaivios ir sveikos Lietuvos. Nuoširdžiai nenorime, kad mūsų vartotojai prasigertų ar išsivažinėtų. Nuoširdžiai norime, kad jie atsakingai mėgautųsi puikiu lietuvišku alumi, būtų mūsų visų tėvynės patriotais. Taip pat norime, kad didesnę atsakomybę prisiimtų ir patys vartotojai, šeima ir mokykla bei kitos institucijos.

Norime, kad vartotoja suprastų, kad, pirkti lietuvišką alų reikia ne tik dėl to, kad jis šviežesnis ir daugeliu atveju kokybiškesnis už importini, bet ir dėl to, kad jam tai asmeniškai naudinga. Rinkdamiesi lietuvišką alų (kaip ir kitas lietuvoje pagamintas prekes) duodate darbo lietuviškų miežių augintojui, salyklo ar stiklo butelių gamintojui, o pastarieji, turėdami daugiau pinigų, pirks jūsų prekes ir paslaugas.