Pramonė

Kol kas Lietuvoje ekonomika vystosi pagal optimistų scenarijų – ekonomika iš dugno kyla sparčiau nei tikėtasi, verslininkai ateitį mato vis šviesesnę. Analitikai sako, kad porą metų Lietuvos ūkis turėtų sėkmingai augti, tačiau paskui stos, jeigu nebus griebtasi reformų, kurias būtina buvo padaryti ekonominiu sunkmečiu.

Pirmieji saulės elementai Lietuvoje bus pradėti gaminti metų pabaigoje. Lietuviškame eksporte jie turėtų užimti ženklią vietą. Bent to tikisi saulės energijos Lietuvoje pradininkai teigiantys, kad per ateinančius porą dešimtmečių saulės energijos technologijos bus tarp sparčiausiai besivystančių pasaulyje. „Po Fukušimos atominės nelaimės saulės energetikos įmonių akcijos pakilo 30 proc. Mes rinkoje atsirasime pačiu laiku“, - žurnalui sakė Vidmantas Janulevičius, „Baltic Solar energy“ generalinis direktorius. Įkvėpia ir Jungtinių tautų organizacijos skaičiavimai, kad 2050 m. net 77proc. energijos pasaulyje gali būti pagaminama iš saulės, vandens ir vėjo, o dar po kelių dešimtmečių – praktiškai visa. Skeptikams, kurie sako, kad Lietuvą iš krizės už ausų ištempusi tradicinė pramonė ir toliau neužleis savo pozicijų, modernių technologijų kūrėjai atsako: „Saulės elementų gamyklos Rytų Europoje nėra, o trečiosios kartos saulės elementus, kokius gaminsime mes, gamina tik viena gamykla Europoje. Taigi perspektyvos tikrai didžiulės“, - sako V. Janulevičius. Planuojama, kad beveik visi Lietuvoje pagaminti saulės elementai bus parduodami užsienyje.

eigiama, kad kuriant aukštos pridėtinės vertės produkciją ir krizės ne tokios baisios, nes kaip rodo patirtis tokie gaminiai neprarado paklausos ir didžiosiose pasaulio valstybėse siaučiant recesijai.

ienos iš seniausių lietuviškų lazerių kūrėjos kompanijos „Eksma“ valdybos pirmininkas Rimantas Kraujalis sako, kad praėjusieji metai buvo geriausi per visą įmonės gyvavimo įstoriją, galbūt kiek kuklesnių, tačiau tikrai gerų, tikimasi ir šių metų. „Mažiau pardavėme Europai ir JAV, tačiau daugiau išvežėm į Taivanį, Indiją, Kiniją, kurios turi labai dideles ambicijas užkariauti pasaulį, o tai mums kaip, lazerių gamintojams, gerai“, - sako R. Kraujalis.

Pašnekovas sako greičiausiai būsiąs nepopuliarus, tačiau galįs drąsiai pasakyti, kad aukštųjų technologijų įmonėms šiandien Lietuvoje kurti verslą sąlygos sudarytos palankios sąlygos. „Fantastiškos galimybės, - sako R. Kraujalis. – Eksportas remiamas, į mokslinių tyrimus ir eksperimentus investuojančioms įmonėms taikomos mokestinės lengvatos, galima gauti europinę paramą. Svarbiausia iniciatyviam būti ir norėti tą paramą gauti. Tik pirmyn“.

Lietuva lazerių gamyboje esą lenkia ir latvius, ir lenkus, ir estus. Ir galėtų dar toliau žengti į priekį, jeigu būtų didesnis potencialas, daugiau gerų specialistų, o mokslas nedirbtų sau, verslas – sau. Tiesa, tarp mokslo ir verslo anksčiau žiojėjusi didžiulė praraja traukiasi, tačiau ne taip greitai kaip norėtųsi.

Ir vis tik nors aukštųjų technologijų įmonėmis Lietuva itin didžiuojasi, kol kas jų dalis lietuviškame eksporte gana kukli. Analitikai skaičiuoja, kad aukštos pridėtinės vertės produkcija kol kas tesudaro penkis procentus. Daugiausia užsieniui parduoda lietuviška tradicinė pramonė . Jos pirmosios pradėjo tempti Lietuvą iš krizės duobės ir iki šiol tą sėkmingai daro. Eksportas auga jau nuo pernai. Geros tendencijos turėtų išlikti ir kitais metais. „Nors kai kurių produktų eksportas išsikvepia, - pripažįsta SEB banko analitikė Vilija Tauraitė. – Tai ir medienos, ir popieriaus, ir plastikos gaminių pramonė. Turime suprasti, kad užsienio rinkos nėra guminės, ji negali ilgą laiką taip intensyviai augti“. Tačiau analitikai ramina, kad tai reiškia, kad ateina ne prasti, o tiesiog ramesni eksportuojančioms įmonėms laikai. Bene labiausiai analitikus stebina vis geresnes pozicijas pasaulinėse rinkose išsikovojanti laivų pramonė. „Šis verslas plečiasi tiek į plotį, tiek į gylį“, - sako V. Tauraitė.
Anot analitikų Lietuvoi pasisekė, kad tarp pagrindinių eksporto partnerių nėra dideles viešojo sektoriaus sunkumus išgyvenančių ir didelių skolų prislėgtų šalių, tokių kaip Portugalija ar Graikija. Lietuvos pagrindines eksporto partnerės, tokios šalys kaip Vokietija, Lenkija, Skandinavijos šalys, Rusija po krizės sparčiai atsigauna ir suteikia vilties dar labiau atsigauti Lietuvos įmonėms.

Vėl sparčiausiai augsiančių trejetuke?
Prognozuojama, kad 2009 m. didžiausią nuosmukį Europos Sąjungoje patyrusi Lietuva šiemet gali atsidurti sparčiausiai augančių šalių trejetuke. Gali būti, kad šalia išsirikiuos ir kitos dvi Baltijos šalys – Latvija ir Estija. Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvas paskutiniais mėnesiais gerina visi iš eilės prognozuotojai – nuo Lietuvos ekonomistų iki Tarptautinio valiutos fondo ar Europos Komisijos. Anot jų šiemet Lietuvos ekonomika turėtų pasistiebti 5-6 proc., kitais metais dar bent 4,5%. Ir tai jau būtų kone dvigubai daugiau už Europos Sąjungos vidurkį. „ Kad pasiektume prieškrizinį ekonomikos lygį reikės laukti iki 2014- ųjų“, - sakoV. Tauraitė.
Kad ūkis greičiau atsitiesų Lietuvai svarbu pritraukti kuo daugiau investicijų. „Šita valdžia tikrai daugiau nei kitos padarė, kad į Lietuvą ateitų solidžios kompanijos. Pagaliau užsienio investicijos tapo ne tiesiog įrašu strateginiame plane, o realiu prioritetu, - sako Rūta Skyrienė, Investuotojų forumo valdančioji direktorė. – Investuotojams daug reiškia, kai jų atvažiuoja kviesti pats šalies premjeras. Investuotojams finansinės paskatos dažnai nėra pats svarbiausias dalykas“.

Dabar svarbiausia, pasak R. Skyrienės, vėjais neiššvaistyti padaryto įdirbio. Esą Lietuva pagaliau po ilgų metų pagal pritrauktas užsienio kompanijas pralenkė didžiąsias konkurentes Latviją ir Estiją. Skaičiuojama, kad per praėjusius metus 42 užsienio kompanijos paskelbė apie investicijas Lietuvoje. Kaip vienas didžiausių pasiekimų įvardijamas IBM korporacijos įžengimas į Lietuvą, su kuria buvo sudaryta mokslo ir technologinės plėtros bendradarbiavimo sutartis. Lietuvoje toliau plečiasi Didžiosios Britanijos banko „Barclays“ technologijų centras. Pastebimos ir kitos geros tendencijos – užsienio kompanijos įsigyja Lietuvos įmonių akcijas. Greičiausiai dar nemažai vandens nutekės, kol įvyks toks sandoris kaip tarp „Fermento“ ir „Thermo Fischer Scientific“, kuri už biotechnologijų įmonės akcijas sumokėjo beveik apie 700 mln. Lt. Tačiau ne mažiau reikšmingi ir net kuklesni pinigine apimtimi sandoriai. Vienas iš paskutinių pavyzdžių – Panevėžio krakmolo įmonės „Amilina“ akcijų įsigijo tarptautinė prancūziško kapitalo kompanija „Roquette“.

Be ES paramos būtų sunkiau
Europos Sąjungos parama, kurios milijardų dalybos įsibėgėjo 2004 m. Lietuvai įstojus į ES jau nemažai prisidėjo prie Lietuvos ekonominės pažangos ir vystymosi. Ir dar prisidės per artimiausius keletą metų. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė vardija keletą sričių, kuri investuoti Europos Sąjungos milijardai atnešė didžiausią naudą Lietuvai. Pirmiausia - tai investicijos į bendrąją infrastruktūrą, tokie kaip keliai, ir investicijos į žmogiškuosius išteklius, mokymą. ES parama padėjo stotis ant kojų Lietuvos žemdirbiams. Vien 2007-2013 m. Lietuvai skirta 25 mlrd. Lt, o Lietuva Europos Komisijos įvardijama kaip viena sparčiausiai įsisavinančių jai skirtus pinigus.

Ekonomistai skaičiuoja, kad Europos Sąjungos paramos dėka Lietuvos BVP kasmet padidėja apie 1,5-2%. Tiesa, pripažįstama, kad tikėtos naudos nepavyko gauti iš dalies investicijų į statybas ir gamybos apimčių didinimą. Analitikų vertinimu europiniai pinigai iš dalies net prisidėjo prie burbulo statybų sektoriuje išsipūtimo, kuris vėliau griausmingai sprogo. Prieš kelerius metus ne viena europinę paramą gavusi įmonė bankrutavo į bedugnę nusinešdama milijonus Europos mokesčių mokėtujų pinigų. Galima rasti istorijų, susijusių ir su nesąžiningomis pinigų dalybmis ir apie biurokratų pinklėse įstrigusios projektus. Tačiau, kaip verslininkai pastebi, situacija keičiasi į gerąją pusę.

Lietuvą, kaip ir kitas Europos sąjungos naujokes, neramina klausimas, o kas gi bus po 2014 m? Tačiau Rolandas Kriščiūnas, Lietuvos finansų viceminstras, guodžia, kad parama Lietuvai neturėtų nutrūkti ar smarkiai mažėti, nes ji dar būtina, kad mažėtų ekonominiai ir socialiniai skirtumai tarp ES šalių. „Skirstant 2014–2020 m. ES struktūrinę paramą Lietuva bus tarp mažiausiai išsivysčiusių ES regionų“, - yra sakęs finansų viceministras. O statistika rodo, kad Lietuvos BVP vienam gyventojui dabar sudaro tik apie pusę ES vidurkio.

Nedarbo rykštė smogs mažiau
Ir nors Lietuvos ekonomikai artimiausiais metais turėtų augti bent du kart sparčiau nei dauguma Europos Sąjungos šalių, Lietuvos bėda kaip ir buvo, taip ir išliks nedarbas, kuris sunkmečiu buvo beveik priartėjęs prie 20 proc. ribos. Kitais metais jis vis dar viršys 10 proc. „Tai yra daug“, - sako viešosios politikos ekspertas Ramūnas Vilpišauskas. Tiesa geroji naujiena tai, kad nedarbas mažės ne tik dėl emigracijos, dėl ko jis iš esmės mažėjo ligi šiol, bet ir todėl, kad atkutęs verslas ims kurti naujas darbo vietas. „Rekordiškai geros pramonės nuotaikos“, - sako Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovas Aleksandras Izgorodinas, tačiau nežada, kad verslininkai darbuotojams algas jau šiemet ženkliau padidinti, nes esą įmonių pelnas neauga taip sparčiai kaip apyvarta.

Dabar Lietuvoje yra apie 280 tūkst. bedarbių, pusė jų nedirba metus ir ilgiau. Tačiau net ir esant dideliam nedarbui, verslininkai skundžiasi, kad kvalifikuotų darbuotojų trūksta. Priežastys įvardijamos kelios. Lietuvoje neparengiama pakankamai specialistų, kurių reikia darbo rinkai. Darbo rinka prisotinta aukštąsias mokyklas ir universitetus baigusiais socialinių ir humanitarinių mokslų specialistais, o darbdaviams verkiant reikia daugiau tiksliųjų ir technikos mokslus baigusių jaunų kvalifikuotų žmonių. Tiesa, užsienio kompanijos surado išeitį kaip užsitikrinti darbo jėgą – bendradarbiaujant su universitetais. Tokią strategiją naudoja ne viena sėkmingai dirbanti įmonė.

Verslininkai sako, kad ateityje, modernėjant technologijoms ir įmonėms automatizuojant gamybą darbo rankų poreikis Lietuvoje mažės. Todėl ir darbo jėgos problema nebus tokia aštri, kaip dabar kartais bandoma pavaizduoti. Nedarbo sukeltoms socialinėms problemoms mažinti skiriamas nemenkas valdžios dėmesys. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi ilgalaikius užimtumo didinimo prioritetus iki 2020 m. Pagrindiniai tikslai – ugdyti verslumą ir perorientuoti darbo jėgą kaimo vietose iš žemės ūkio į kitas veiklas, organizuoti laikinus darbus ekonominius sunkumus patiriančiose įmonėse, remiant neįgaliųjų įdarbinimą socialinėse įmonėse. Kad mažėtų iš pašalpų gyvenančių bedarbių juos bus siekiama motyvuoti mokytis ir dirbti. Valdžios akiratyje ir nelegalaus darbo mažinimas, jį planuojama numatyti griežtas bausmes.

Tačiau ekspertai sako, kad to kol kas negana – reikia jau nebeplanuoti, o imti veikti čia ir dabar. Pasak sociologo Romo Lazutkos Lietuva kaip įmanoma greičiau turi keisti socialinę ir ekonominę politiką, kad ir mažas pajamas gaunantys žmonės, ir gaunantys pašalpas galėtų palengvinti savo gyvenimą. „Pas mus daugiau kovojama su bedarbiais ir skurstančiais nei su nedarbu ir skurdu“, - mano sociologas.

Energetikoje žingsnis į priekį
Šalia socialinių iššūkių, lygia greta rykiuojasi ir energetiniai iššūkiai. Nors netrūksta skeptikų, kurie sako, kad Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekiai daugiau imitacija nei realus noras pabėgti iš Rusijos gniaužtų, sunku nuginčyti teiginius, kad ši valdžia strateginius energetikos projektus pastūmėjo į priekį tiek, kiek nė viena lyg šiol. Strateginis investuotojas į naująją atominę elektrinę, kuris pakeis prieš pusantrų metų uždarytą sovietinę Ignalinos atominė jėgainę, turėtų paaiškėti jau artimiausiu metu. Kol kas Lietuvos ambicijų statyti atominę nekeičia nei Rusijos, nei Baltarusijos planai statyti atomines šalia Lietuvos. Energetikai skaičiuoja, kad Lietuvai 2050 m. reikės tris kartus daugiau elektros nei dabar, todėl Lietuvai reikia ir nepriklausomo elektros gamintojo, o tai ir turėtų būti atominė elektrinė. Kitas strateginis energetikos projektas - suskystintų dujų terminalas būtinas siekiant užsitikrinti alternatyvius dujų šaltinius. Tiesa jo statybų tempai, kaip pripažįstama vis dar per lėti, tačiau iki 2014 m. jis turėtų būti pastatytas. Tuomet Lietuva Rusija nebebūtų vienintelis dujų šaltinis Lietuvai, jos galėtų atkeliauti iš Norvegijos, Amerikos ar Kataro.

Ledai, atrodo, pradėjo judėti ir dėl elektros tilto tarp Lietuvos ir Lenkijos – jungties, apie kurią kalbama jau kone penkiolika metų, tačiau daugiau nei politinės kalbos daugiau realiai ir nebuvo padaryta. Esą reikalai akivaizdžiai pasistūmėjo Lenkijoje, o su tuo ir viltis, kad Lietuva jau 2015 m. įsijungs į Europos Sąjungos elektros sistemą ir ištrūks iš sovietinės elektros sistemos, kurioje taip ir liko po Sovietų sąjungos žlugimo. Kaip žinia, Baltijos šalys, jeigu ne mažo galingumo elektros jungtis tarp Estijos ir Suomijos, būtų visiškai izoliuotos nuo Vakarų Europos elektros energetikos sistemos. Elektros tiltas Lietuvą ir Švediją turėtų sujungti 2016 m. Dar vienas energijos šaltinis galėtų būti skalūninės dujos, kurių, anot tiek Lietuvos, tiek JAV ekspertų, užtektų 30-50 metų Lietuvos poreikiams patenkinti.

Elektros jungčių projektai tapo ne tik strateginiais Lietuvos projektais, juos į prioritetų sąrašus įtraukė ir Europos komisija. Turinčiais europinę reikšmę yra pripažinti ir strateginiai Lietuvos dujų projektai.

Žinoma, kaip visada ekspertai mato vieną problemą – pasikeis valdžia – pasikeis ir energetikos strategijos bei prioritetai. Strategijų per 20 metų Lietuva buvo parengusi nemažai, tačiau daug planų taip ir liko popieriuje. Tačiau dabar situacija gali būti kiek kitokia. Vien dėl Europos Sąjungos dėmesio. Pasak viešosios politikos eksperto R. Vilpišausko, būtent Europos Sąjungos įsitraukimas į strateginių Lietuvos energetikos projektų įgyvendinimą gali būti vienas iš garantų, kad jie bus įgyvendinti.

Daugiau skrydžių, daugiau turistų
Krestelėjo Lietuvą ir per paskutinius porą metų bankrutavusios dvi aviakompanijos. Liko tūkstančiai nusivylusių „FlyLAL“ ir „Star 1 Airlines“ klientų, o Lietuva praktiškai be tiesioginių skrydžių į Europos didmiesčius. Kol kas apie naują lietuvišką aviakompaniją garsiai nekalbama. Priešingai – dairomasi, kaip privilioti žinomas tarptautines kompanijas. Nors Valstybinis turizmo departamentas buvo skelbęs, kad susisiekimas su Lietuva vis dar yra nepatogus – iki šiol iš Vilniaus negalima tiesiogiai nuskristi į Paryžių ar Madridą, skrydžiai nepritaikyti savaitgalio ar konferencijų turizmui. Į Lietuvą sugrįžo vengrų kompanija „Wizzair“, kuri Vilniaus oro uoste dabar konkuruoja su kitomis pigiomis skrydžių kompanijos – latvių „Air Baltic“ ir airių „Ryanair“. Skaičiuojama, kad pigių skrydžių bendrovės šiemet į Vilnių atskraidins apie 100 tūkstančių turistų daugiau. Vasarą iš trijų tarptautinių oro uostų bus skraidoma į beveik 50 krypčių. Tiesa, Vilniaus oro uosto vadovybei nerimą kelią, kad kai kuriomis kryptimis vis dar skaidro pustuščiai lėktuvai, pavyzdžiui į Berlyną ar Stokholmą. Tačiau tikimasi, kad ir jie pilnės.
Valstybinio turizmo departamento vadovės Raimondos Balnienės teigimu, turizmo situacija turėtų pasikeiti į gerąją pusę valdžią įtikinus šiai sričiai skirti deramą dėmesį. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis Lietuva smarkiai konkuruoja su kitomis pasaulio šalimis pagal viešbučio kainas, tačiau ji atsilieka nuo kitų šalių, tame tarpe Rygos ir Talino, pagal valdžios skiriamą prioritetą turizmui. Lietuvai pagal šį rodiklį pernai tebuvo 124 vietoje tarp 139 šalių.

Yra dar ką veikti
Analitikas profesorius Rimantas Rudzkis sako, kad optimizmo ir pajėgumų Lietuvos ekonomikai irtis į priekį turėtų pakakti porai metų. Pasak analitiko, jeigu verslas pasimokė iš ekominės krizės pamokų – pradėjo atidžiau skaičiuoti, efektyviau dirbti, modernizavo technologijas, sumąžino sąnaudas, tai valdžia visų pamokų, kurias privalėjo padaryti, dar nepadarė. „Politikai giriasi, kad sumažino biudžeto išlaidas ir pradėjo taupyti. Manau, kad kokia partijų bebūtų buvusi valdžioje ekonominės recesijos metais, ji būtų dariusi tą patį, nes tiesiog kitos išeities nebuvo“, - sako R. Rudzkis.

Pasak profesoriaus dabar kur kas svarbiau vardinti ne valdžios nuopelnus, o nepadarytus darbus, kuriuos privalu padaryti per ateinančius metus. Tie neatidėliotini svarbūs Lietuvai darbai – biurokratinių suvaržymų mažinimas, kuris smaugte smaugia verslą ne vieną dešimtmetį, kova su su emigracija, kuri buvo tapusi rimtu iššūkiu Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Dabar jau vyksta antroji po nepriklausomybės atkūrimo emigracijos banga. Tik šį kartą lietuvių taikiniu tapo nebe Airija ir Anglija, o Vokietija nuo gegužės atverusi sienas darbo jėgai iš trečiųjų šalių. Ten be atgalinio bilieto į Lietuvą skrenda medikai, kvalifikuoti inžinieriai, informatikai.

Analitikai pastebi, kad ne tik biurokratinė našta, bet ir politinis netikrumas gali atbaidyti investuotojus. „Užsienio investuotojai tikisi, kad šalyje, kurioje jie pradeda verslą bent penkerius septynerius metus nesikeis mokesčiai. Lietuvoje dėl to negali būti tikras“, - sako profesorius A. Rudzkis.

Dabar politikų taikinyje – progresiniai mokesčiai. Vieningos nuomonės dėl šių mokesčių kol kas nėra nei tarp politikų, nei tarp analitikų nėra. Progresinių mokesčių šalininkų argumentas – šie mokesčiai socialiai teisingi, oponentų – mus aplenktų visos užsienio investicijos ir jos nusėstų kaimyninėse šalyse, kuriose nėra progresinio apmokestinimo.

Tarptautinis valiutos fondas jau kelerius metus iš eilės kaip maldą kartoja, kad Lietuva turi ne tik vykdyti struktūrines reformas, stiprinti finansų sistemą, bet ir įvesti automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčius. Tiesa, tokios kalbos kol kas tarp Lietuvos valdančiųjų palaikymo nesulaukė, naujiems mokesčiams nepritaria ir populiariausia šalies politikė – prezidentė Dalia Grybauskaitė. Priešingai, šalies vadovė ragina būti drąsiais ir naujoms mažoms įmonėms bent metams visai nuimti mokesčių naštą, kad naujieji verslininkai spėtų atsistoti ant kojų. „Panaikinus biurokratinius, dažnai netgi absurdiškus suvaržymus verslui, palengvinus verslo pradžią iniciatyviems ir atsakingiems šalies žmonėms sukursime daugiau darbo vietų, pritrauksime daugiau užsienio investicijų. Jeigu žmonės turės darbo nereikės niekur važiuoti iš Lietuvos. Lietuva gali ne tik gerai dirbti, bet ir geriausiai dirbti”, – yra pareiškusi Lietuvos Prezidentė D. Grybauskaitė.

Didieji investuotojai Lietuvoje vardija ir kitas įsisenėjusias bėdas iš kurių didžiausia – nelankstus darbo kodeksas. Jis esą mažai pasikeitęs nuo sovietinių laikų ir visiškai neatitinkai dabartinės ekonomikos dvasios. „Darbo santykiai turi būti reguliuojami liberaliau, laisviau. Atrodo, kad Lietuvoje dar gajus mąstymas, jog darbdaviai – išnaudojai, o darbuotojai vergai. Tačiau taip juk nėra“, - sako Investuotojų forumo vykdančioji direktorė R. Skyrienė.

Šis forumas ne vienerius metus siekti, tačiau kol kas nesėkmingai, kad Lietuvoje būtų įvestos ir Sodros lubos. Esą tai užkerta Lietuvai kelius prisivilioti aukštos kvalifikacijos darbuotojus samdančias ir dideles algas mokančias įmones. Nemažiau verslas laukia ir kada Lietuva įsives eurą. Valdžios tikslas įsivesti bendrą Europos valiutą eurą 2014 m. Tikslas įsivesti eurą esą turėtų versti Lietuvos politikus neišlaidauti. Nors kai kurie ekspertai neslepia nuogąstaujantys, kad Lietuvos atsigavimas nebūtų paaukotas vardan politinių žaidimų. Kitais metais įvyks Seimo rinkimai ir niekas negali būti tikras, kad prieš juos politikai nepanorės rinkėjams pademonstruoti savo dosnumo. Nors čia pat bandoma raminti, kad nepopuliarių politinių žingsnių nepabijojusi imtis dabartinė dešiniųjų Vyriausybė turėtų susilaikyti nuo populistinių sprendimų prieš rinkimus ir bent kol kas valdžios planai suvaldyti besipučiantį biudžeto deficitą atrodo ambicingi. Kaip ir ambicingi atrodo planai suvaldyti, kaip ne paslaptis, suvešėjusią korupciją. Nusitaikyta į viešųjų pirkimų sektorių, kuriame kasmet įvyksta sandėrių už kelis milijardus litų, ir belieka laukti, o kuo gi tokiai korupcijai paskelbtas karas pasibaigs. Nes dabar jau ir valstybės vadovai viešai yra prabilę apie skaudulius, kurie metai iš metų kaupėsi viešuosiuose pirkimuose. Verslas laukia, kad ši kova baigtųsi pergale.