Technologijos

Skatinant Klaipėdos regiono mokslo ir verslo bendradarbiavimą, globalūs ekonominiai iššūkiai ir inovacinės kultūros plėtojimo užmojai įkvėpė 2002 m. kartu Klaipėdos universitetui (KU) ir Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijai uostamiestyje įkurti Mokslo ir technologijų parką (KMTP).

Atvėrus šios įstaigos duris užsibrėžtas tikslas - po vienu stogu suburti uostamiesčio ir Vakarų regiono sėkmingos plėtros entuziastus, progresyvaus mąstymo, inovatyvių idėjų kupinus studentus, diplomantus, verslininkus ir jų įmones. Taip siekiama skatinti mokslo, pramonės ir kitų ūkio šakų bendradarbiavimą bei aukštųjų technologijų sektorių plėtrą.

Šiuo metu KMTP vienija per 40 įmonių, viešųjų įstaigų bei tarptautinių kompanijų padalinių, veikiančių inovatyvioje aplinkoje bei globalioje rinkoje. Per devynerius gyvavimo metus parkas įsteigė platų bendradarbiavimo tinklą, išsibarsčiusį visuose kontinentuose, bei gebantį siūlyti neribotas bendradarbiavimo galimybes. Parkas vykdo intensyvią projektinę veiklą, skatinančią verslumą, aktyviai dirba technologijų perdavimo bei transporto plėtros srityse. Moderni infrastruktūra, dinamiška tarptautinė veikla bei sukaupta personalo kompetencija KMTP užtikrina platų ir unikalų paslaugų spektrą bei veiklos derinį kiekvienam dirbančiam ar siekiančiam veikti inovacinėje aplinkoje, kurti ir diegti technologijas.

Apie verslo galimybes KMTP kalbamės su minėtos institucijos direktore Roma Stubriene.

Kokią naudą verslo sektoriaus atstovai gali gauti KMTP?

Mūsų tikslas yra sukurti aplinką, kurioje verslas ir mokslas dirba išvien kuriant paslaugas ir produktus. Sudarome sąlygas verslui pasinaudoti regiono mokslo potencialu, įsilieti į tarptautinę projektinę veiklą. Įvairių mokymų, konsultacijų ir forumų metu suteikiame galimybę verslui plėsti žinias, partnerių tinklą ir didinti kompetencijas. Teikdami technologijų perdavimo paslaugas didiname regiono mokslo komercinį potencialą. Verslui užtikrinama prieiga prie inovatyvių technologinių sprendimų.

Kokiu moksliniu potencialu verslas gali pasinaudoti KMTP?

Šiuo metu technologijų parke veikia trys - jūrų ekosistemų, jūrų chemijos ir oro taršos iš laivų tyrimų - laboratorijos. Taip pat - viena didžiausių regione mokslinių tyrimų įstaigų – Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas. Pridursiu, jog KMTP įsteigtas KU akademiniame miestelyje. Parkas aktyviai plečia įvairių mokslinių sričių ekspertų bazę, šiuo metu įstaiga gali verslininkams pasiūlyti konsultacijas 13-oje mokslinių sričių. Tarp jų - jūrinės, informacinės technologijos, energetika, transportas, logistika, aplinkosauga, mechatronika, socialiniai, ekonominiai mokslai ir kt.

2011-ieji mokslo ir technologijų parkams yra iššūkių metai, nes įgyvendinama integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų - slėnių - kūrimo ir plėtros koncepcija, patvirtinta Lietuvos inovacijų strategija 2010-2020 metams. 2008 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino jūrinio slėnio programą, kuri numato, jog iki 2013 m. valstybė investuos ženklias lėšas į jūrinių tyrimų infrastruktūrą Klaipėdoje.

Minėtoje programoje numatyta, jog KMTP atliks tarpininko vaidmenį tarp mokslo ir verslo jūriniame mokslo, verslo ir studijų slėnyje. Jame bus suformuota daug platesnė ir kokybiškesnė teikiamų paslaugų bazė, todėl mums atsiras didesnės galimybės verslui pasiūlyti daugiau kokybiškų paslaugų, platesnį jų spektrą. Ir toliau bus kryptingai siekiama stiprinti ryšius su verslu, kad galėtume suformuoti verslo poreikius slėniams, mokslinei veiklai, koordinuoti mokslo ir verslo bendradarbiavimą daug platesniu mastu: ne tik parko viduje, bet ir regione.

Kuo verslui naudinga naudotis moksliniu potencialu?

Pavyzdžiui, KU Jūrų technikos fakultetas tarpininkaujant KMTP pasirašė bendradarbiavimo sutartį su UAB „Geoterma“, pagal kurią nutarta minėtame fakultete įsteigti geoterminės inžinerijos studijų programą bei rengti specialistus. Tokia disciplina bus ne tik vienintelė Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.

Tikslas - parengti kvalifikuotus profesionalus geoterminės inžinerijos srityje, plėtoti alternatyvią energetiką bei kuo efektyviau išnaudoti Vakarų Lietuvos geoterminius turtus, kurie gali būti pritaikyti ne tik šilumos, elektros gamybai, bet ir sveikatingumui skatinti. Taip pat KMTP inicijavo minėtos bendrovės susitarimą su KU Sveikatos mokslų fakultetu dėl balneologinių geoterminio vandens savybių ištyrimo ir jo pritaikymo sveikatos reabilitacijos reikmėms. Tai – tik vienas iš mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžių.

Įgyvendindami Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos kuruojamą projektą „SIEK“
("Stipri inovacijų ekosistema - verslo konkurencinio pranašumo garantas“) gamybos įmonės „Terekas“ ir „Geralda“ padedant KU mokslininkams įdiegė gamybos optimizavimo sistemas, kurios ženkliai padidino įmonių našumą ir sumažino gamybos kaštus.

KMTP kartu su viena iš parke veikiančių įmonių „Primigena“ inicjiavo trišalį susitarimą tarp bendrovės, uostamiesčio savivaldybės ir UAB Klaipėdos autobusų parko. Tai suteikė galimybę „Primigenai“ įgyvendinti savo produkto – biologinio kuro priedų – bandymą Klaipėdos viešojo susisiekimo sistemoje. KU mokslininkai atliko tyrimus dėl kuro priedų efektyvumo mažinant taršą aplinkai.

Minėjote įvairius KMTP įgyvendinamus projektus: kaip verslas gali jais pasinaudoti?

KMTP šiuo metu įgyvendina 13 tarptautinių projektų verslo paramos, klasterizacijos, mokslinių tyrimų ir technologijų perdavimo srityse. Projektinė veikla ypač aktuali ir veiksminga teikiant paramą verslui. KMTP įgyvendinami projektai yra orientuoti į verslo poreikius ir problemas. Tačiau ir pati projektų struktūra užtikrina aktyvų verslo ir mokslo bendradarbiavimą bei verslo internaciolizaciją. Verslo organizacijos įtraukiamos kaip asocijuotos struktūros, kurios stebi ir dalyvauja projektų įgyvendinime. Šis darinys užtikrina, kad projektų metu įgyvendinamos tyrimų ar kitos organizacinės veiklos atspindėtų verslo poreikius.

Vykdomas KMTP inicijuotas tarptautinio bendradarbiavimo projektas “Oversize Baltic”: devyni Lietuvos, Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos partneriai siekia pagerinti negabaritinių krovinių pervežimo paslaugų kokybę bei didelių krovinių perkėlimo funkcinį (operacinį) suderinamumą Pietų Baltijos regione. Siekiant užtikrinti verslo dalyvavimą inicijuojama edukacinė programa verslo atstovams, kuria skatinama tobulinti verslo žinias ir bendradarbiavimą negabaritinių krovinių pervežimo sektoriuje. Taip pat buvo sukurta informacinė sistema, užtikrinanti verslui prieigą prie informacijos, būtinos organizuojant negabaritinių krovinių pervežimą skirtingose šalyse, gaunant leidimus.
Dar vienas įgyvendinamas projektas – „Baltic Supply“: tarpregioniniai smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) tiekimo klasteriai Šiaurės Rytų regiono koridoriuje. Projekto pagrindinis tikslas - sustiprinti SVV konkurencingumą Šiaurės-Rytų tiekimo rinkose. Projekto metu pagrindinis dėmesys sutelktas į 3 tarpregioninės reikšmės tiekimo klasterius: jūrinius, energetikos ir komunalinių paslaugų bei maisto ir gyvosios gamtos mokslų.
Projektu „SIEK“ siekiama stiprinti inovacijų ekosistemą bei didinti Vakarų Lietuvos regiono konkurencinį pranašumą. Įgyvendinant šio propjekto veiklas net 30 Klaipėdos regiono įmonių buvo suteiktos mokslininkų konsultacijos įvairiose srityse: tai – gamybos optimizavimas, mechaninių sistemų patikimumas, aplinkosauga, alternatyvi energetika, technologijų komercializavimas, saugi laivyba ir kt. Šios konsultacijos leido įmonėms ženkliai pagerinti jų veiklos procesus, padidino įmonių konkurencingumą.