Transportas

Be aviacijos neįmanoma įsivaizduoti gyvenimo. Aviacijos įmonių veikla daro ne tik įtaką ekonomikai per mokesčių sistemą, bet ir netiesiogiai veikia gyvenimo kokybę. Šalyse, kuriose yra išvystytas aviacijos verslas, paslaugos, sportas, aviacijos sukuriamą naudą jaučia ir kitos pramonės šakos. Tai keleivių, krovinių, siuntų pervežimas, kelionių ir turizmo verslas (viešbučiai, maitinimo ir pramogų įstaigos, kelionių agentūros, automobilių nuoma, leidiniai ir kt.).

Šiuo metu Lietuva – viena iš nedaugelio Rytų Europos valstybių, kuri neturi savo nacionalinio oro vežėjo. Buvusi nacionalinė aviakompanija „Lietuvos avialinijos“, 1991 metais sėkmingai įėjusi į tarptautinę reguliariųjų skrydžių rinką ir pirmoji Sovietų sąjungoje pradėjusi eksploatuoti vakarietišką lėktuvą Boeing 737, dėl nesėkmingos privatizacijos sunyko. Tačiau liko neįkainojama aviacinė patirtis, profesionalūs aviacinės rinkos dalyviai. Vieni ieško naujų darbo vietų, kiti jas kuria, o treti išvyksta dirbti į užsienį.

Kol kas Lietuvos oro bendrovės, bandančios vykdyti reguliariuosius reisus, susiduria su įvairiais sunkumais, o tai greičiausiai atspindi nepakankamą valstybės valdžios dėmesį aviacijai. Tačiau yra nauda – suprantama, kad be aviacijos šalis tampa tikru užkampiu. Lietuva liko viena tarp Baltijos šalių, visiškai priklausoma nuo kitų valstybių skrydžių organizatorių. Paskutinis bandymas sukurti nacionalinį oro vežėją – „Star1 Airlines“ baigėsi bankrotu. Oro vežėjo pažymėjimus 2010 metų pabaigoje turėjo šios lietuviškos oro bendrovės: UAB aviakompanija „Klaipėdos avialinijos“, UAB „Aurela“, UAB “Aviavilsa”, UAB „DOT LT“, UAB aviacijos kompanija „Transaviabaltika“, UAB „Avion Express“, UAB „Small Planet Airlines“, UAB „Charter Jets“. 2010 metais buvo įkurta Lietuvos aviacijos įmonių asociacija „Lietuvos aviacija“.

Su elektriniu varikliu
Lietuvos aviacijos pramonė yra nedidelė. Didžiausias žaidėjas – orlaivių projektavimo ir gamybos įmonė sklandytuvų gamintoja „Sportinė aviacija ir Ko“, savo veiklą skaičiuojanti keturis dešimtmečius. Bendrovė gamina sklandytuvus LAK-17B, standartinės klasės LAK-19, atviros klasės sklandytuvą LAK-20 (23 arba 26 m sparnų ilgio, gali būti su grįžimo varikliu).

UAB „Sportinė aviacija ir Ko“ kartu su Luka Žnidaršič, įmonės atstovu Slovėnijoje, sukonstravo LAK-17B su elektriniu grįžimo varikliu, kurio galia 23 kW. Tokių sklandytuvų pasaulyje yra tik du.

Bendrovės planuose – sklandytuvas LAK-17B su elektriniu pakilimo varikliu, kuris bus projektuojamas kartu su partneriais Slovėnijoje. Pociūniškiai variklių negamins, tik juos įmontuos į sklandytuvus. Planuojama gaminti ir sklandytuvą LAK-17B su 15 m ilgio sparnais – šiuo metu jis projektuojamas. Nuolat tobulinamas ir LAK-17B su 18 m ilgio sparnais – neseniai buvo suprojektuotas naujas kylis ir sparnų galiukai. Didelė konkurencija pasaulyje vyksta tarp aerodinamikos specialistų. „Sportinės aviacijos ir Ko“ gretose darbuojasi 40 metų patirtį turintis aerodinamikos profesorius Eduardas Lasauskas.

Bendrovės direktoriaus Vytauto Mačiulio teigimu, pagrindinis įmonės gaminys šiuo metu yra sklandytuvas LAK-17B, kurio pradinė kaina 59 000 EUR – tai 25 proc. pigiau už atitinkamos klasės naują vakarietišką sklandytuvą. Tuo tarpu sklandytuvo LAK-20 motorizuotos versijos kaina yra 145 tūkst. EUR dar pridedant pridėtinės vertės mokestį. Bendrovė skelbia, kad yra pasiruošusi gaminti ir malūnsparnius bei propelerius Rotax varikliams.

Viskas prasideda vaikystėje

Lietuva – vienintelė šalis pasaulyje, kurioje oficialiai galima tapti licencijuotu pilotu nuo devynerių metų ir valdyti specialiai vaikams sukurtą orlaivį – sklandytuvą, neturintį analogų visame pasaulyje. Tik Lietuvoje įstatymu patvirtinti tokie terminai, kaip „vaikų aviacija“ ir „mokymo orlaivis“. Mokymui naudojami lietuviškos konstrukcijos vienviečiai sklandytuvai LAK-16.
Lietuvoje yra ir vienintelis pasaulyje vaikų aviacijos aerodromas – 5,6 ha plote įsikūręs Vilainių aerodromas Kėdainiuose.

Pilotų kalvė

Didžiausia pilotų mėgėjų kalvė Lietuvoje yra „Pilotų mokykla“ Vilniuje. Tai pirmoji privati pilotų mokykla Pabaltijyje su skraidymu baze Paluknio aerodrome. Per metus išduodama po kelis šimtus įvairių sertifikatų. „Pilotų mokykla“ pagal tarptautinius reikalavimus yra oficiali skrydžių mokymo organizacija (FTO – flight training organization). Studentai mokosi pagal modulines mokymo programas. Pavyzdžiui, vienas modulis yra pradinis piloto mėgėjo rengimas, kitas – komercinės aviacijos piloto modulis ir t.t. Komercinės aviacijos lakūną galima parengti per pusantrų metų. Mokykla eksploatuoja lėktuvus C-150, C-152, C-172, C-206, PA -28, PA -30, PA -34, PA -38, PA -46 „Malibu“, An-2, Cessna „Mustang“, Beechcraft Premier I. Per metus „Pilotų mokykla“ gali paruošti iki 100 pilotų. Mokykla įsteigė bendrosios aviacijos techninės priežiūros organizaciją „Elsa technics“, kuri aptarnauja ir remontuoja lėktuvus. Šiai bendrovei išduotas PART 145 techninės priežiūros organizacijos patvirtinimo pažymėjimas.

„Pilotų mokykloje“ 6 metus ruošiami oro bendrovių transporto pilotai. Į tuos mokymus pirmieji atvyko lakūnai iš Latvijos. Šiuo metu išlikęs srautas iš Latvijos, atvyksta mokinių iš Ukrainos, Suomijos, Norvegijos, Vokietijos. Norintieji gali užsiregistruoti virtualioje erdvėje, o paskui dalį pamokų sėdi klasėse, dalį namuose, prisijungdami specialiai suteiktais kodais prie mokymo medžiagos.

Lietuvoje šiuo metu veikia apie 20 įstaigų, kurios gali rengti įvairaus lygio ir įvairių orlaivių pilotus.

Pilotai su aukštuoju išsilavinimu

Piloto karjerą pradėti galima po vidurinės mokyklos pasirinkus studijas viename iš trijų didžiausių Lietuvos universitetų – Vilniaus Gedimino technikos universitete, kur 10 fakultetų mokosi 16 tūkst. studentų. Vienas iš fakultetų – tai Antano Gustaičio aviacijos institutas, veikia nuo 1993 metų.

Institute rengiami 4 pakopų specialistai: bakalaurai, diplomuoti inžinieriai, magistrai ir daktarai. Veikia trys katedros: aviacijos technologijų, aviacinės mechanikos, aviacijos prietaisų. Skrydžių valdymo praktikos bazėje ir skrydžių praktikos bazėje ugdomi būsimųjų skrydžių vadovų ir pilotų praktiniai įgūdžiai. 2001 m. aviacijos institute įkurtas aviacijos specialistų kvalifikacijos tobulinimo centras. Centras teikia reikiamus kvalifikacijos įgijimo ar tobulinimo teorinius bei praktinius kursus.

„Aviacijos specialistų poreikis Lietuvoje kinta, tačiau vidutinis poreikis išlieka. Po krizės poreikis gali staigiai išaugti. Viskas vyksta pagal ekonominę situaciją“, – sako J.Stankūnas, aviacijos instituto direktorius.

A.Gustaičio aviacijos institute mokoma skraidyti turimais 14 lėktuvų (vienmotoriai Cessna 152/172 ir dvimotoriai Cessna ir Piper). Už Europos regioninės plėtros fondo lėšas, skirtas 2008–2013 metams, jau nupirkti trys nauji vienmotoriai mokomieji lėktuvai Cessna 172 SP ir vienas dvimotoris Piper „Seneca“ PA-34-220T.

Būsimieji pilotai galės ne tik įgyti, bet ir tobulinti pilotavimo įgūdžius naujame Kanados kompanijos „Mechtronix Systems INc.“ pagamintame treniruoklyje „Ascent Flight Trainer B200“, kuris leidžia pagerinti ir atpiginti pilotų ruošimo procesą. Treniruoklis aprūpintas išplėstine vizualizacijos sistema, imituojančia skrydžius daugiau nei 15 Europos oro uostų, tame tarpe Vilniaus ir Kyviškių (Lietuva). Artimiausiu metu mokomųjų lėktuvų parkas pasipildys dviem mokomaisiais sraigtasparniais, perkamais iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Skraidymų bazė įrengta Kyviškių aerodrome, lakūnų praktiniams užsiėmimams ore parengtos trys kilimo ir tūpimo juostos.

Stiprėja mokymo centrai

Baltijos šalyse Lietuva toliausiai pažengė rengiant lakūnus komercinei aviacijai. 2009 metais startavo dvi mokymo įstaigos, dvi akademijos – „Baltic Flight Academy“ (BFA) ir „Baltic aviation academy“ (BAA). Jų paslaugos nukreiptos ne tiek į vietinę rinką, kiek į užsienio, taip pat Rytų rinką, kur pilotų perkvalifikavimo poreikis auga ir rinkos poreikiai yra dideli. Augimas yra susijęs su kompanijų orlaivių parko atnaujinimu ir perėjimu prie vakarietiško tipo lėktuvų. Tiek BFA, tiek BAA siūlo greitą paslaugą aviacijos rinkai – paruošti profesionalius pilotus per dvejus ar dvejus su puse metų.
Jeigu vakarietiškoje mokymo įstaigoje dvejų metų lakūno parengimo kaina prasideda nuo 55 ir siekia 100 tūkst. eurų, tai lietuvių bendrovės siūlo galimybę tapti lakūnu už gerokai patrauklesnę kainą ir net ketina padėti savo auklėtiniams surasti darbdavį.

Net du aukščiausio lygio realaus skrydžio treniruoklius – DG lygio Boeing 737-500 bei D lygio Boeing 737-800NG – eksploatuoja UAB „Pilotų treniruočių centras“, įsikūręs nuo 2005 metų Paluknio aerodrome, kuriame mokosi BFA mokiniai.

„Lietuvoje nuo pat Nepriklausomybės iki šiol nebuvo tokių galimybių įgyti visas lainerio pilotui būtinas kvalifikacijas ir gebėjimus vienoje vietoje, kompleksiškai iki įdarbinimo. Tai visiškai naujos perspektyvos jaunimui įsigyti prestižinę lakūno specialybę, neišvykstant svetur,“ – sakė „Baltic flight academy“ generalinis direktorius lakūnas Vaclovas Razgaitis.

Mokymo centras „Sabenavita“ teikia pilotų tipo kvalifikacijos mokymo kursus, įgulos išteklių valdymo, orlaivių palydovų, avarinių gelbėjimo darbų, aviacijos saugumo, pavojingų krovinių vežimo mokymus. „Sabenavitos“ instruktoriai yra pilotai profesionalai, turintys didžiulę skraidymo Boeing 737-200, Boeing 737-300-900, B-757/767, Airbus 320, SAAB-340, SAAB-2000, ATR-42/72 lėktuvais patirtį. Visi jie baigė mokymus ir atliko stažuotes Vokietijoje, Anglijoje ir JAV. Pažangus mokymo centras siūlo skirtingų tipų kvalifikacijos pirminius ir pakartotinius mokymus, tarp jų populiariausi Boeing 737-200, Boeing 737-300-900, B-757/767, ATR-42/72. Praktiniams mokymams „Sabenavitos“ mokymo centras siūlo dūmų ir ugnies treniruoklį bei vienintelį Baltijos šalyse FNPT II MCC treniruoklį. Visų tipų mokymai gali būti laisvai dėstomi lietuvių, rusų bei anglų kalbomis.

Didžiausia įmonių grupė

Viena didžiausių aviacijos verslo įmonių grupė – „Avia Solutions Group“ (ASG). Šios grupės septynios įmonės pasauliniu mastu teikia kompleksinius aviacijos paslaugų sprendimus siūlydama lėktuvų parko valdymo, pilotų ruošimo ir mokymo, įgulų formavimo ir nuomos, užsakomųjų skrydžių vykdymo, techninės lėktuvų priežiūros, detalių ir lėktuvų komponentų remonto ir tiekimo sprendimus ir kitas paslaugas.

,,Baltic Aviation Academy” (BAA) įsikūrusi 1,329.49 kv. m centre Vilniuje netoli oro uosto. Integruotame mokymų komplekse įrengtos modernios teorijos auditorijos, veikia ,,Boeing 737-300/-400/-500” skrydžio treniruoklis (Full Flight Simulator (FFS)) bei ugnies ir dūmų treniruoklis (Real Fire Fighting and Smoke Trainer). Be Boeing 737-300/-400/-500 treniruoklio, BAA operuoja realaus skrydžių treniruokliais D.Britanijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, JAV, Švedijoje, Vokietijoje ir Rusijoje.

2010 metais įmonė pristatė pradinio pilotų rengimo (angl. initial pilot training) (FTO) programą bei įvedė septynis naujų orlaivių tipų mokymus, šiandien iš viso siūlydama teorijos ir praktikos mokymų programas ,,Boeing 737 CL“, „Boeing 737 NG“, „Boeing 757“, ,,Boeing 767”, ,,Boeing 777”, „Saab 2000“, „Saab 340“, ,,Airbus A320”, „ATR-42/72”, „Embraer 145“ „Bombardier CRJ 100/200“ ir ,,Bombardier CRJ 700/900“ tipų orlaiviams. Priklausanti Lietuvos aviacijos įmonių grupei „Avia Solutions Group", BAA šiemet tapo sparčiausiai augančiu pilotų rengimo centru Rytų Europoje. Akademija yra sertifikuota Europos Sąjungos, Rusijos, Ukrainos, Kazachstano, Kirgistano, Tadžikistano ir Sudano civilinės aviacijos priežiūros institucijose.

,,Didesnė nei 15 metų patirtis leidžia pagrįstai didžiuotis ilgalaikiais ryšiais ir su Rytų, ir su Vakarų šalimis. Vienas iš pagrindinių įmonės privalumų – aukšta mokymų kokybė. Gauname padėkas iš aviakompanijų dėl gerai sudarytų mokymo programų. Neseniai suskaičiavome, jog vienas BAA dėstantis lietuvių instruktorius jau yra suskraidęs per 23 000 valandų… Turime 83 patvirtintus instruktorius, studentams dėsto instruktoriai iš Lietuvos, Latvijos, Italijos, Graikijos, Švedijos, Vokietijos, Austrijos, D. Britanijos ir kitų šalių. Klientai juokiasi, jog esame perfekcionistai – siekiame įrodyti, kad paslaugos Rytų Europoje gali būti ne tik mažiau kainuojančios, bet ir aukščiausio lygio”,– komentavo ,,Baltic Aviation Academy” generalinė direktorė Eglė Vaitkevičiūtė.

Sraigtasparnių rinkos lyderis

Lietuvoje nuo 1997 metų dirba UAB „Helisota“ – vienintelė Baltijos šalyse sraigtasparnių Mi-8/17 tipo sraigtasparnių bei jų modifikacijų remonto ir techninio aptarnavimo bendrovė. Įmonė yra tarp lyderių tarptautiniu mastu – ne tik Centrinėje Europoje. „Helisota“ bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis bei privačiomis įmonėmis iš daugiau kaip 25 pasaulio šalių. Kompanijoje dirba beveik 200 darbuotojų, dalis jų – nuo įmonės įkūrimo pradžios, sėkmingai ugdomi jaunieji kadrai, sudaromos karjeros galimybės.

Bendrovėje atliekami sraigtasparnių kapitalinio remonto, techninio aptarnavimo, modernizavimo darbai, tiekiamos aviacinės detalės, atliekama sraigtasparnių techninė priežiūra ir aptarnavimas užsakovų bazėse. UAB „Helisota“ – vienintelė Baltijos šalyse mokymo organizacija turinti teisę atlikti sraigtasparnių Mil Mi-17 tipo teorijos ir praktikos mokymus.

Sraigtasparniai Mi8/17 yra plačiai naudojami specialioms užduotims – taikos palaikymo misijose, antiteroristinėms, gelbėjimo ir kitoms operacijoms atlikti. Kad galėtų tinkamai vykdyti užduotis, sraigtasparniai turi būti specialiai paruošti. Lietuvoje bendrovės paslaugomis naudojasi karinės oro pajėgos. Pagrindiniai užsakovai – užsienio klientai. Įmonė nuolat modernizuojama.