Žemės ūkis

Šią savaitę žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius vieši Vengrijoje, kur vyksta neformalus ES Tarybos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos susitikimas. Ten bus diskutuojama dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities po 2013 metų. K.Starkevičius patikino, kad Lietuvos pozicija dėl vieno svarbiausių BŽŪP klausimų – tiesioginių išmokų – nesikeičia: tiesioginės išmokos visose ES šalyse narėse turi būti išmokamos pagal vieningą modelį, o jų lygis nustatomas vadovaujantis objektyviais kriterijais, užtikrinančiais konkurencingumą ir lygias ūkininkavimo sąlygas vieningoje ES rinkoje.

- Gerbiamasis ministre, kaip tik dėl šiuo metu ES pirmininkaujančios Vengrijos kovo mėnesį Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybai pateiktų išvadų projektui dėl Komisijos komunikato, kokia turi būti BŽŪP po 2013 m., Lietuva ir dar šešios ES valstybės – Danija, Estija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Malta ir Švedija pasisakė prieš. Kodėl?
- Visuose savo tiek oficialiuose, tiek neformaliose pasisakymuose Lietuva buvo už BENDRĄJĄ žemės ūkio politiką. Tai reiškia, kad mes pasisakome už sąžiningą, visos ES lygiu bendrą tiesioginių išmokų paskirstymo (skaičiavimo) metodologiją. Ši principinė nuostata išlieka ir naujai reformuojamai BŽŪP po 2013 m. Visos Baltijos valstybės Vengrijos išvadoms nepritarėme iš esmės dėl vieno punkto, susijusio su ateities tiesioginėmis išmokomis. Lietuvos pozicija tokia, kad visoms ES šalims būtų taikomos vienodos tiesioginės išmokos ir garantuojamos vienodos konkurencijos sąlygos. Noriu priminti, kad tiesioginių išmokų vidurkis ES siekia 249 Eur/ha, tuo tarpu Lietuva gauna 143 Eur/ha, Estija – 112, Latvija – apie 83 Eur/ha. Taigi Baltijos valstybės gauna mažiausią paramą ir siekia, kad tiesioginės išmokos būtų suvienodintos ES lygiu. Tuo tarpu Vengrijos pateiktose išvadose kalbama tik apie „labiau teisingą, labiau sąžiningą paramą", tačiau tai nėra konkretizuojama nei terminais, nei skaičiais – koks galėtų būti tas „teisingų” išmokų lygis ir kada jis pradėtų veikti. Tokia padėtis kelia klausimų ir mums, ir mūsų žemdirbiams.

- Kokiais argumentais remsitės, siekdami įtvirtinti savo poziciją?
- Daug diskutuodami dėl tiesioginių išmokų, buvome įkūrę 12 naujųjų ES šalių bloką. Iniciatyvą rodė geras mano bičiulis Lenkijos žemės ūkio ministras Marek Sawicki, tačiau paskutiniu metu jis atsitraukė ir balsavo už Vengrijos pateiktą dokumentą. Ministras turės paaiškinti savo žemdirbiams, kodėl priėmė tokį sprendimą.
Vengrijos pateiktoms išvadoms turėjo būti pritarta vieningai, bet šito nebuvo, tad šis dokumentas taip ir liko tik vienos šalies pozicija. Dabar visos dikusijos persikels į Europos Komisiją.
Birželio mėnesį planuojame kviesti susitikti Lietuvos europarlamentarus ir prašyti jų palaikymo šiuo šaliai svarbiu klausimu. Norime priminti, kad anksčiau pagrindinis senųjų ES šalių argumentas dėl mažesnių tiesioginių išmokų naujokėms buvo tas, jog pas mus žemė pigesnė, taip pat ir darbo jėga, energetiniai ir kiti gamybos resursai. Be to, mūsų ūkininkai nemoka mokesčių, tačiau pradėjus dirbti mūsų Vyriausybei, ūkininkai iškart buvo įtraukti į socialinio, sveikatos draudimo ir kitų mokesčių sistemą. Dabar mes ūkininkaujame visiškai tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir senųjų šalių ūkininkai, o juk jų ekonomika daug labiau pažengusi negu mūsų. Mes eksportuojame į bendrąją ES rinką apie 70 proc. savo produkcijos. Taigi norint gaminti kokybišką produkciją ir konkuruoti bendroje rinkoje, mums turi būti sudarytos ir vienodos konkurencinės sąlygos. Vienodos tiesioginės išmokos ES mastu tai ir padėtų padaryti.

- Ar Lietuva pasirengusi kompromisams?
- Lietuva supranta, jog vieninga išmoka už hektarą žemės ūkio naudmenų nėra pats geriausias sprendimas daugeliui šalių, ypač didelėms valstybėms, kuriose ūkininkavimo sąlygos labai skirtingos, kurios įgyvendina įvairias regionines politikas. Todėl Lietuva ir pasisako, kad tiesioginių išmokų skaičiavimo modelis būtų bendras visoms ES šalims ir remtųsi objektyviais kriterijais. Tarp tų „objektyvių kriterijų” turėtų būti kuo mažiau ekonominių kriterijų, kurie, susiklosčius ekonominiam nestabilumui (krizėms), vėl gali iškreipti tiesioginių išmokų dydžius atskirose valstybėse narėse.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad pereinant prie naujosios tiesioginių išmokų sistemos, kai dėl jos bus visiškai susitarta, pereinamasis laikotarpis neturėtų būti taikomas toms valstybėms narėms (VN), kuriose tiesioginės išmokos yra mažesnės už ES vidurkį. Pereinant prie naujos tiesioginių išmokų sistemos kitoms VN, pereinamasis laikotarpis turėtų būti kuo trumpesnis – tik toks, koks būtinas išvengti itin neigiamiems staigiems pokyčiams, ir kartu siekiant kuo greičiau atsisakyti „dviejų greičių“ politikos.

- Bendrąją žemės ūkio politiką sudaro ne vien tik tiesioginės išmokos. Kaip pakomentuotumėte kitus BŽŪP elementus, koks į juos Lietuvos požiūris?
- BŽŪP turi būti finansuojama iš ES biudžeto ir turėtų išlaikyti atskirus abu – I ir II – ramsčius. Pagal vadinamąją dviejų ramsčių sistemą I-asis ramstis nustato rinkos reguliavimo ir ūkininkų skatinimo (tiesioginė paramos) priemones, o II-asis – kaimo plėtros priemones.
Lietuva iš esmės palankiai vertina Europos Komisijos komunikate dėl BŽŪP ateities po 2013 metų pateiktus pasiūlymus dėl rinkos reguliavimo priemonių. Kai maisto produktų rinkos nestabilios ir kainos nuolat svyruoja, šios reguliavimo priemonės išlieka labai svarbios – tik jos turi būti tobulinamos ir paprastinamos. Lietuva taip pat pasisako už tiesioginių pardavimų skatinimą, kaip ūkininkų turgeliai, pardavimai tiesiogiai iš ūkių ir pan.
Lietuva palankiai vertina specialiąją paramą smulkiesiems ūkininkams, tačiau naujos paramos schemos taikymas neturi tapti papildoma administracine našta ūkininkams ir paramą administruojančioms institucijoms.
Neformaliame ES ministrų tarybos susitikime Vengrijoje aš kelsiu klausimą, kokių turėtume imtis priemonių, kad iš naujųjų ES šalių žmonės neišvyktų svetur.Tarkim, Lietuvoje jau neblogai modernizuoti ūkiai, tačiau reikėtų daugiau investuoti į bendrąją infrastruktūrą: kaimo aplinkai, gyvenimo sąlygoms gerinti – namams, keliams, vandentiekio tinklams atnaujinti. Būtina skatinti smulkius ir vidutinius ūkius (šeimos ūkius), svarbu remti perspektyvių ir dinamiškų kaimo bendruomenių vystymąsi ir toliau plėtoti Leader metodo įgyvendinimą.
Baigdamas noriu akcentuoti, nes tas momentas dažnai pamirštamas, kad visose europinės paramos sistemose Lietuvos biudžeto dalis siekia 25 proc., o ES – 75 proc. Tiesioginėse išmokose ES dalis kasmet proporcingai auga, tačiau kita dalis taip pat yra mokama iš nacionalinio biudžeto. Štai praėjusių 2010 metų tiesioginėse išmokose 294 mln. Lt sudarė nacionalinio biudžeto lėšos, o ES fondų – apie 900 mln. Lt.

- Dėkoju už pokalbį.

Nuotraukoje
Kazys Starkevičius
Žemės ūkio ministras