Žemės ūkis

Lietuvos ūkininkai vienijasi. Jie kuria vis daugiau kooperatyvų ir į rinką braunasi savarankiškai. Naujausia iniciatyva - nauja pieno perdirbimo gamykla. Šalies Vyriausybė pritaria tokiam žingsniui, o gamyklos statybai bus skirta 50,8 mln. litų ES parama iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos.. Ją gaus kooperatyvas “Pienas LT”, kuris išsirutuliojo iš vieno pirmųjų pripažintų kooperatyvų “Lietuviškas pienas”.

Nepatenkinti supirkimo kainomis
Kam Lietuvai reikalinga dar viena pieno perdirbimo gamykla, kai likusioms trūksta pieno? Ūkininkai jau senokai nepatenkinti veikiančiais pieno perdirbėjais, jų supirkimo kainomis. Konkurencijos taryba ne kartą skelbė, kad pienininkai buvo sudarę draudžiamus kartelius. Todėl pieno gamintojai, jausdami Vyriausybės pagalbą, ryžosi savarankiškam žingsniui. Tokio kooperatyvo idėja brandinta jau daugiau nei septynerius metus. Ūkininkai viliasi, kad šis projektas turės didelės naudos. Visų pirma ekonominės.

Pieno gamintojai tikisi, kad padidės žaliavinio pieno supirkimo kaina ir pieno gamintojų pajamos, stabilizuosis pieno sektorius, bus galimybė didinti pieno gamybą. Dėl konkurencijos turėtų didėti pieno kaina, kartu daugėtų auginamų karvių skaičius, būtų daugiau suvartojama grūdų vidaus rinkoje.

Kaip pastebėjo kooperatyvo “Pienas LT” valdybos pirmininkas Naglis Narauskas, ūkininkai pagrįstai skundžiasi žemomis supirkimo kainomis. “Nauja gamykla Lietuvą gal išplėš iš lyginamosios pieno supirkimo kainų ES šalyse lentelės apačios“, -- sakė jis. Taip pat tikimasi, kad pasikeis mūsų pieno perdirbėjų požiūris į pieno gamintojus ir apskritai turėtų mažėti atskirtis tarp miesto ir kaimo.
Kooperatyvas jau veikia

2008 metų gruodžio 19 dieną įkurtas kooperatyvas jau veikia ir šiandien. Šiuo metu “Pienas LT” užima 14 proc. pieno rinkos Lietuovoje ir vienija virš 200 pieno perdirbėjų. Kooperatyvo narių skaičius auga kiekvieną ketvirtį.

Praėjusiais metais kooperatyvas jau gavo 16,7 mln. litų pajamų ir uždirbo 175 tūkstančius litų pelno. Kol kas ūkininkai pieną tiekiam įvairiems perdirbėjams. Kai bus pastatyta “Pienas LT” gamykla, pieną tieks į ją.

Pienininkų planai – ambicingi. Jie siekia užimti vis daugiau pieno rinkos, o visą pieno sektorių padaryti konkurencingu. „Pienas LT" jau išsirinko įrangos naujai pieno perdirbimo gamyklai tiekėją iš Vokietijos. Po derybų tikimasi pasirašyti sutartį su Vokietijos įmone. Ši tieks visą gamyklai reikalingą įrangą - nuo pieno priėmimo linijos iki džiovinimo ir fasavimo. Artimiausiu metu tikimasi jau turėti ir gamyklos projektuotoją. Tuomet bus skelbiamas statybų konkursas.

Gamyklos vieta – strategiškai patogi
Pirmoji perdirbimo gamykla, kurią valdo patys pieno gamintojai, įsikurs strategiškai patogioje vietoje. Šalia antrojo šalies miesto, kurį kerta svarbiausios automagistralės, veikia Laisvoji ekonominė zona. Mokesčių lengvatomis čia naudojasi jau keturios gamyklos. “Pienas LT” numatyta statyti 3 ha ploto teritorijoje, vėliau plotą tikimasi didinti. 2010 m. pasirašyta 95 metų žemės nuomos sutartis, o “Pienas LT" preliminari perdirbimo gamyklos vertė – 90 milijonų litų. Patys kooperatyvo nariai ketina prisidėti dar 8,5 mln. litų, dar 25,5 mln. žada paskolinti bankai.
Kaip paaiškino “Pienas LT” valdybos pirmininkas Naglis Narauskas, pieninės statybos darbai turėtų prasidėti jau netrukus, o strateginio investuotojų ieškoti neketinama. "Mes planavome ir laikysimės pagrindinio principo - įmonė yra kooperatinė, todėl 100 proc. akcijų turi priklausyti tik pieno gamintojams. Dėl šio pasirinkimo niekam nekyla abejonių", - tvirtino "Pieno LT" vadovas N.Narauskas. Kooperatinė pieno perdirbimo įmonė bus automatizuota, joje dirbs tik apie 40 žmonių.

Kooperatyvo gamykloje numatoma gaminti pieno ir išrūgų baltymai, kazeinas. Iš pradžių kooperatyvo gamykloje numatoma per dieną perdirbti 650 tonų pieno, o vėliau pajėgumus padvigubinti iki 1.200 - 1.500 tonų.

Ūkininkus palaiko Vyriausybė
Ūkininkų ambicijas palaiko ir Lietuvos žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Naujai susibūręs kooperatyvas „Pienas LT“, ministro teigimu, jau pradėjo diktuoti sąlygas. „Pakilo pieno supirkimo kainos. O juk ūkininkai buvo ties riba, galvojo, ar jau skersti karves, ar dar laikytis", - sakė jis.
Dabar, pasak jo, visą Lietuvos pieną valdo keturi šeimininkai. Iš dalies ES lėšomis pastatyta nauja perdirbimo gamykla sumažins monopolijas. „Pasak jo, pagrindinis uždavinys, kad mūsų pieno pramonė išliktų stipri, kuri sugebėtų veikti konkurencijos sąlygomis. Tada laimėtų visi – ir ūkininkai, ir vartotojai. Ministro teigimu, dabartinė keturių pieno perdirbėjų monopolija nepadėjo nei ūkininkams, nei vartotojams. „Pieno kaina daugeliu atvejų buvo didžiausia ES. Pernai net lenkėme švediškas pieno kainas, kur tradiciškai pienas ir pieno produktai yra brangesni.“, - minėjo jis. O štai pieno supirkimo kainos visą laiką buvo mažesnės.

Tarpukaryje veikė daug
Lietuvoje taip pat tarpukariu, per visą nepriklausomybės laikotarpį, kooperacija buvo viena svarbiausių priemonių įvairioms ekonominėms programoms įgyvendinti. Vyriausybė rėmė kooperatinį judėjimą. Per kooperatines organizacijas keitėsi krašto žemės ūkio profilis – sukurta žemės ūkio produktų perdirbamoji pramonė, išplėtotas eksportas, išvengta didesnės suirutės siautėjant pasaulinei ekonominei krizei ir prasidėjus Antrajam pasauliniam karui. Trečiojo dešimtmečio pabaigoje vykdytas kooperacijos procesas daug prisidėjo prie to, kad pačiais sunkiausiais ekonominės depresijos metais nenutrūko žemės ūkio gaminių eksportas.
Lietuvoje per dieną vidutiniškai primelžiama apie 3.000 t pieno

Ūkininkai džiaugiasi kooperatyvu
Kooperatyvyu "Pienas LT" pieną tiekiantys Lietuvos ūkininkai džiaugiasi naujomis galimybėmis. Nors iš pradžių ir būta dvejonių. Šakių rajono Griškabūdžio seniūnijos ūkininkas Arvydas Dubickas dalyvavimą kooperatinės bendrovės „Pienas Lt" veikloje vadina savo ūkio šiandienos sėkme. A.Dubickas sutinka, kad pienininkystės rinka nėra stabili, keičiasi kainos. Tačiau ūkininkas ryžosi stoti į „Pienas Lt" ir laukia savos, žemdirbių valdomos, pieno perdirbimo įmonės statybos. Jis nesigaili tapęs „Pienas Lt" nariu. Nesvarbu, kad tenka mokėti įnašą, apmokėti kitas įvairias paslaugas. Tačiau už pieną Šakių rajono ūkininkas gauna daugiau nei kiti rajono žemdirbiai, tiekdami kitiems supirkėjams.
Tačiau svarbiausia - kooperatyvo valdymas. Visi "Pienas LT" nariai vienodomis teisėmis valdo įmonę. "„Pastačius gamyklą, pieno supirkimo kaina tik kils. Kitas dalykas, pieno supirkėjai - perdirbėjai jau nebediktuos sąlygų. Mes patys, dalyvaudami kooperatyvo veikloje, spręsime, kiek kas turi kainuoti", - įsitikinęs A. Dubickas.

Žinoma, teks laikytis ir bendrų sąlygų. „Pienas Lt" surinkėjai pieną ims tik iš tų taškų, kurie per dieną pateiks ne mažiau kaip 400 litrų. Karvės turės būti tikrinamos.

Tarpukaryje kooperatyvai plito
Žemės ūkio kooperatyvai Lietuvoje buvo itin išplitę tarpukariu. Jie buvo kuriami, kaip ir šiandien, ekonominiais sumetimais. Vyriausybė taip pat rėmė kooperatinį judėjimą. Per kooperatines organizacijas keitėsi krašto žemės ūkio profilis – sukurta žemės ūkio produktų perdirbamoji pramonė, išplėtotas eksportas, išvengta didesnės suirutės siautėjant pasaulinei ekonominei krizei ir prasidėjus Antrajam pasauliniam karui. Trečiojo dešimtmečio pabaigoje vykdytas kooperacijos procesas daug prisidėjo prie to, kad pačiais sunkiausiais ekonominės depresijos metais nenutrūko žemės ūkio gaminių eksportas.

Ūkininkų kooperatyvų daugėja
Pripažintų žemės ūkio kooperacinių bendrovių skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais ėmė didėti. 2007 metais buvo pripažinta 12, 2008 m. – 35, 2009-aisiais – 30, 2010 – 39 kooperatinės bendrovės. Šalyje kasmet įsikuria kelios (dažniausiai 2-3) dešimtys naujų kooperatyvų. Iš viso šiuo metu Lietuvoje realiai veikia apie 200 žemės ūkio kooperatyvų.
Pripažintose kooperatinės bendrovėse vidutinis juos sudarančių narių skaičius jau pasiekė apie 200 narių, vidutinis metinis darbuotojų skaičius – apie 20. Kooperatyvų prekių pardavimo ir paslaugų teikimo pajamos pasiekė apie 5 mln. litų vidurkį.
Šiuo metu kooperatyvai apima apie vieną penktadalį žaliavinio pieno rinkos ir apie 5-10 proc. grūdų rinkos.
Kooperatyvų įsikūrimui ir veiklai plėtoti skiriama valstybės pagalba bei ES lėšos.


Prašė pusės milijardo litų
Lietuvos ūkininkai ir perdirbėjai aktyviai siekia paramos. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę "Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas" pernai gautos 162 paraiškos, o prašoma suma sudarė 498 mln. litų.
Žemės ūkio kooperatyvams ir jų nariams prioritetas teikiamas ir pagal kitas Programos priemones: „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“, „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ bei ”Miškų ekonominės vertės didinimas“.
Iš viso Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programai įgyvendinti skirta 7,89 milijardų ES lėšų.

Parama -- obuolių kameroms
Paramą, skirtą žemės ūkio produktų perdirbimui ir pridėtinės vertės didinimui, gauna ne tik kooperatyvai, bet ir pavieniai ūkininkai, žemės ūkio bendrovės. Naradavos (Pasvalio r.) žemės ūkio bendrovė paramos paprašė obuolių saugojimo kameroms pirkti. Bendrovė turi 250 ha sodų. Derlingais metais priskina iki 5 tūkst. tonų obuolių. Didžiąją jų dalį parduoda desertui, kitus perdirba į obuolių tyrelę. Vaikams skirtą tyrelę bendrovė gamina iš šviežių obuolių – be konservantų. Obuolius bendrovė saugo kamerose, kuriose palaikoma reikiama temperatūra, atmosferos sudėtis ir slėgis. Ūkis parengė projektą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“. Projekto vertė – 3 mln. litų, ES lėšomis dengiama daugiau kaip trečdalis šios sumos – 1 mln. 150 tūkst. litų. Projekto lėšų pakako renovuoti 8 iš 13 produkcijos saugojimo kamerų, kuriose telpa 9 tūkst. tonų obuolių. Obuoliams laikyti bendrovė nutarė įsigyti papildomai dar dvi jų saugojimo kameras, kurios kainuoja apie 300 tūkst. litų.